Klaipėdietė Sandra rašo knyginį blogą asskaitau.blogspot.com. Man dar neteko sutikti labiau knygoms atsidavusio žmogaus – Sandra ne tik, kad skaito ir blogą rašo, bet ir užsiima knygrišyba, gamina papuošalus knygų tematika, „suka“ mini knygų pardavimo versliuką. Myli Sandra knygas – „Kartais tėvai jau ir pirštą pasukioja prie smilinio, kai pastebi, kaip glostau savo knygas, žiūriu įsimylėjusiom akim, dėlioju jas į lentynas.“
Iš kur ta begalinė meilė knygoms?
Mano gyvenime knygos visada (beveik) buvo, yra ir bus svarbiausios. Vaikystėje vaikų skyrius bibliotekoje buvo mano antrieji namai. Vėliau buvo laikotarpis, kuomet skaičiau tik tai, ką reikėjo mokyklai. Kartais net juntu skaitymo spragą, pavyzdžiui, iki šiol nesuprantu, ką aš veikiau paauglystėje, jog "Dėdės Tomo trobelę" perskaičiau tik būdama 25 metų.
Knyga, kuri turėjo daugiausiai įtakos mano skaitymui, knygų pasirinkimui, - "50 žymiausių XXa romanų". Būtent iš jos aš sužinojau apie pasaulyje vertinamas knygas, tokius rašytojus kaip M. Prustas, R. Muzilis, J. Joyse, A. Solženicynas. Pavartykite ją visi, kuriems sunku išsirinkti gerą knygą, kurie nepasitiki draugų skoniais, o knygynų perkamiausių knygų TOP10 atrodo juokingi.
 |
| Sandros knygų lentyna |
Būtent po šios knygos mano namų biblioteka pradėjo kauptis. Šiuo metu namie yra apie 600 knygų. Turiu savo knygų dėliojimo sistemą, man netinka bet kaip, visada knygos bus sudėtos pagal ūgį, taip, kad pavertus galvą į kairę pusę, galėtum perskaityti jų pavadinimus. Kartais paeksperimentuoju, sudedu knygas pagal viršelių spalvas. Džiaugiuosi, kad paskutiniu metu vis pavyksta pažaboti knygų pirkimą, nes galėčiau išleisti paskutinius pinigus joms. Kartą paskaičiavau, kad per savaitę nusipirkau 35 naujas knygas, tada supratau, kad jau „sergu“.
Per 27 gyvenimo metus perskaitei nemažai knygų. Tavo rekomendacijos.
Visada sakau: žmonės, skaitykit klasiką!. V. Hugo yra pasakęs: „Neskaitykite gerų knygų, skaitykite - geriausias“. Niekada nepraleisiu progos pasiūlyti G. Orwell "1984", tai mano mėgstamiausia ir geriausia knyga. Į „rekomenduoju“ lentyną esu įdėjusi ir J. Saramago, M. Bulgakovo, H. Hesse, B. Vian, H. Lee, E. M. Remarque, Ch. Bukowski, J. Fowles knygas. Yra rašytojų, kuriuos myliu tik už vieną jų perskaitytą knygą, pvz.: A. Kristof „Storas sąsiuvinis“, V. Jerofejev‘o „Maskva-Petuškai“, A. Camus „Svetimas“, A. Burges „Prisukamas apelsinas“.
Aš nemėgstu masinių psichozių, pop psichologijos knygų. Nesu skaičiusi Hario Poterio knygų, nedomina nei viena knygų serija apie vampyrus, esu perskaičiau tik "Saulėlydis" ir tai tik dėl to, kad buvau susilažinusi. Už vargą gavau G. Radvilavičiūtės esė knygą. Kartais pajuokauju, kad jei norit gerai sutarti su manimi, nesakykit, kad jūsų mėgstamiausia knyga P. Coelho „Alchemikas“ arba M. Burges „Heroinas“.
Iš 600 knygų tavo namuose, ne visos liks išsirikiavusios lentynose. Papasakok apie savo knygų verslą.
Tai ir hobis, ir pragyvenimo šaltinis. Kol nedirbu knygyne, kol neturiu nuosavo, tai tą poreikį bandau įgyvendinti kitaip. Surenku dovanojamas knygas, pigiai superku iš kitų, kuriems jos nereikalingos ir pardavinėju internete. Kai nedirbau, tai buvo ir pajamų šaltinis, dabar kai dirbu, tai tiesiog malonumas ir papildomos pajamos. Mano tikslas yra skatinti žmones skaityti, todėl dauguma knygų parduodamos beveik už simbolinę kainą, noriu, kad žmonės pirktų, skaitytų, kauptų savo bibliotekas. Daugiausiai tai seno leidimo knygos, anksčiau populiarių serijų kaip Zenitas, PFAF, Drąsiųjų keliai ir pan. Yra ir rusų klasikos, lietuvių išeivijos knygų.
O kaip dėl knygrišybos ir papuošalų gamybos?
 |
| Sandros gaminti papuošalai |
Labai susidomėjau knygrišyba, džiaugiuosi, kad mano darbai patinka kitiems, jais domisi ir netgi perka. Kartais net nespėju gaminti, pasiguodžiu, kad jei ir neturiu laiko knygų skaitymui, tai bent nenutolau nuo jų. Turiu planų šį pomėgį praplėsti iki vienintelio pragyvenimo šaltinio. Greitu metu savo kolekciją papildysiu E. A. Poe, J. Austen, Ch. Bronte bei kitais literatūriniais papuošalais.
Kokias bėdas išskirtum Lietuvos knygų rinkoje?
Mano nuomone, Lietuvos knygų rinka yra perpildyta popsinėmis psichologijos bei saviugdos ir nereikšmingomis, marketingo išreklamuotomis prastomis knygomis. Ar kada matėt, kad J.Saramago knyga "Aklumas" būtų padėta knygyno vidury, ekrane rodytų jos reklamą, o žmonės bent jau žinotų, kad tai – Nobelio premijos laureatas? Kodėl norint paimti iš lentynos F.Dostojevskio knygą, aš turiu prašyti konsultantės kopėčių (taip buvo viename Vilniaus knygyne)? Aš suprantu, kad knygų pardavimas irgi yra verslas. Man liūdna, kad lieka nepastebėtos geros knygos, autoriai, kurie pasaulyje yra įvertinti, žinomi ir skaitomi. Kažkada teko diskutuoti su "Pegaso" darbuotoja, ji teigė, kad rimta literatūra nesudomintų lietuvių, jeigu ir juos leistų, reklamuotų, jog žmonėms nereikia "protingų" knygų. Aš nesutinku su tuo. Pasiūla, o ne paklausa, formuoja skaitymo įpročius.
Taip pat galėtų būti daugiau leidinių apie knygas, skilčių laikraščiuose, laidų televizijose. Smagu matyti vis daugėjančių interviu su rašytojais, reklamomis youtube, galimybe perskaityti knygos ištraukas internete. Aš netikiu, kad mes neturime gerų literatūros kritikų ar knygų apžvalgininkų, kurie negalėtų rašyti straipsnių, leisti žurnalus apie knygas. Paskaitykit vien Mariaus Buroko straipsnius, skaitai ir negali atsitraukti.
Pasigendu tikrų knygų klubų Lietuvoje. Kaip būtų smagu susirintki kokį vakarą kavinėje, aptarti perskaitytą knygą, išgerti arbatos, padiskutuoti ir atsisveikinti iki kito karto. Panašų knygų klubą turim Klaipėdoje, šiuo metu jame tik 4 žmonės, susitinkam kas kelis mėnesius, norėtųsi kad su laiku jis plėstųsi. Kai persikėliau gyventi į Klaipėdą, vienoje bibliotekoje pamačiau skelbimą apie knygų klubą. Jau taip apsidžiaugiau, kad rasiu bendraminčių. Bet manęs nepriėmė ten. Kodėl? Pasakė, kad būčiau pati jauniausia narė, ten renkasi visi pensininkai, kuriems įdomiau ne knygos, o ekskursijos. Ar taip dabar pradėsim vadinti knygų klubus?
O kodėl pati nedirbi knygyne?
Norėčiau, bet nepriima. Esu išsiuntusi galybę CV, ne kartą ėjusi į pokalbį, tačiau jau kelinti metai, nepavyksta ten įsidarbinti. Nusprendžiau, kad kažkas blogai su mano aura arba biolauku (juokiasi). Kitą vertus, galbūt tai ženklai, jog turiu atidaryti savo knygyną.
Beje, jei knygyne išgirstu, kad žmogus ieško, kokios knygos, o konsultantė nežino, tai nepraleidžiu progos pagelbėti jam. Buvo atvejų, kai darbuotojai nežinojo, jog M.Ivaškevičiaus "Madagaskaras" nėra romanas, o V.V.Landsbergis – ne suaugusiųjų rašytojas. Tuomet, nuėjus konsultantei, nuvedu žmogų prie lentynos, papasakoju apie knygą, padedu išsirinkti ir sulaukiu padėkos.
Sandros gaminamų papuošalų galite įsigyti čia.
