Puikūs puikiausi rašytojai, dar neišleisti lietuvių kalba (bent jau neradau interneto platybėse), kurių knygas kremtu mielų mieliausiai – Alan Hollinghurst ir Colm Tóibín. Vienas britas, kitas – airis. Hollinghurst laimėjo Booker'į 2004 už The Line of Beauty, o Tóibín britų Costa prizą 2010 už Brooklyn. Hollinghurt rašo apie gėjus, tai turbūt Lietuvoje ir neleidžia, nes pilna ten grafinių sekso scenų ir romantiškų meilių tarp vyrų. Bet jo stilius puikus, o per savo grožines knygas jis puikiai iliustruoja 1980-90-ųjų gyvenimą. The Line of Beauty – tai apie Margaret Thatcher pakilimą ir atėjimą į valdžią, apie naujųjų kapitalistų suklestėjimą Anglijoje. Jei kas skaitote angliškai, rekomenduoju.
Colm Tóibín irgi rašo apie gėjus, bet ir apie katalikų bažnyčią, ir apie airių tautą, ir apie emigrantus, ir bendrai apie gyvenimą. Kai skaičiau Brooklyn, airės emigrantės į Ameriką istoriją, tai atrodė, lyg skaityčiau savo paties istoriją – tie patys išgyvenimai, tie patys stereotipai, tos pačios abejonės. Šitą knygą reiktų išversti, nes tiek lietuvių susidūrę su emigracija, visi atrastų dalį sau – tiek išvykę, tiek likę čia.
Kalbant apie emigraciją reikia pareklamuoti ir Rose Tremain The Road Home. Irgi laimėjo (Orange prizą 2008), irgi neišversta nei viena jos knyga į lietuvių kalbą. Man asmeniškai ji nelabai, bet daug kam patinka. O The Road Home būtų aktuali, nes pasakoja apie emigrantą iš Rytų Europos, bandantį susikurti sau gerbūvį Anglijoje. Vėlgi, daug kam tai būtų vos ne pažintinė knyga. Gerbiu rašytoją už bandymą parodyti rytų europiečius britų literatūroje, bet ji tą Rytų Europą taip nupasakojo, kad lyg mes ir dabar dar gyvename kaip prieš 25 metus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą