Prezidentai

Aną savaitę Dalia promotino knygas, o šią - Barack. Great minds think alike.

2012 m. knygų iššūkis

Per Lietuvos knygų blogų pasaulį vilnija Aš Skaitau iniciatyva 2012 m. knygų iššūkis. Negaliu susilaikyti ir aš nepadalyvavęs, nes laukiančių knygų daug ir labai noriu prizo - 50 Lt Pegaso čekio. Taigi mano 12 knygų kitiems metams:

Alan Hollinghurst "The Folding Star" - vienintelė likusi dar neskaityta vieno mėgstamiausio mano rašytojų knygų. Taupau ją ir, manau, kiti metai bus tie, kai nebeišlauksiu.


Colm Toibin "The Blackwater Lightship" - kito mano labai labai mėgstamo rašytojo knyga, kurią seniausiai jau turiu. Toibin'o dar daug esu neskaitęs, bet vis neprisiruošiu.

Steve Toltz "A Fraction of the Whole" - kažkada nuominuota Booker'iui ir su nuostabiu viršeliu, bet labai stora - todėl vis atidėliojama.

Peter Carey "Oscar and Lucinda", nes turiu tiek daug šio australo knygų, bet dar nė vienos neperskaičiau. Gal veltui jas kaupiu?

Anton Čechov  pjesės. Teatrą noriu mylėti ne tik scenoje, bet ir popieriuje.

Joseph Conrad "Heart of Darkness" - brangios draugės dovanota ir mylima, bet vis neviliojanti knyga.

Graham Greene "Travels with my Aunt" - brangaus Gary dovanota, bet irgi neprisiruošta.

Ričardas Gavelis "Vilniaus pokeris", nes taigi klasika, ir dar apie Vilnių!

Robert Harris "Enigma", nes pasiilgau gero trilerio, o jo knygas beveik visas turiu.

A.S. Byatt "The Children's Book" - dar viena neišbandyta rašytoja, kurios knygas vis perku.

Tash Aw "Map of the Invisible World" - pirkau per vieno knygygo uždarymą, kai visai neturėjau pinigų, bet neatsispyriau gražiam viršeliui.

Atsarginės:

Ian McEwan "Atonement", nes mėgstu jį ir šį filmą.

Michel Houellebecq "Atomised" - skaitytas, bet kol kas nesuprastas rašytojas - bandysiu vėl.

Naujienos iš The Guardian

Mėnesį prieš Kalėdas Britanijos laikraščiai vienas po kito spausdina metų knygų sąrašus. Tai visai neblogas būdas prisiminti pavasario knygas, bet kas man visada užkliūdavo - kiekvienas laikraštis (o tokių bent 10) kalba apie tas pačias knygas. Pats procesas vyksta taip: laikraštis prisikviečia kuo daugiau garsių rašytojų bei prašo jų parekomenduoti po kelias knygas. Ir jie giria vienas kito knygas. Toks uždaras klubas. Metai iš metų Ali Smith, Ian McEwan, John Banville, Julian Barnes, William Boyd, Robert Harris ir kiti pasakoja, kokios geros jų draugelių knygos. Papasakoja The Times, tada tą patį The Sunday Times, tada The Guardian ir pan. Žodžiu, nors visos rekomenduotos knygos ir puikios, bet tos pačios, ir retokai išlenda kokia nors mažiau apkalbėta, dėmesio verta knygelė. Bet kuriuo atveju, siūlau pasižvalgyti po The Guardian rekomendacijas.

Gerasis senasis The Guardian turėdavo šeštadieniais puslapį, kur talpindavo rašytojo darbo vietos nuotrauką ir rašytojo pasakojimą, kaip jis dirba. Labai įdomu pamatyti ir suprasti, kur gimė tavo mėgstama knyga. O šiandien laikraštis pristatė naują rubriką - rašytojo pasakojimas apie savo desktop'ą ir kompiuterį. Tai ta pati idėja, tik pritaikyta Interneto amžiui, kai rašyti galima bet kur. Pirmasis atvėrė savo laptop'ą Tom McCarthy.

Dalybos

Dalinuosi kolegos blogerio įrašu apie skaitymą. Smagu skaityti tokią aistringą knygų advokato kalbą:
http://www.kleckas.lt/blog/svecio-irasas-02-negalima-skaityti-valgant

Knygų klubas - paskutinis šiais metais

Taip, mažai beliko iki metų pabaigos. Šiandien knygų klube aptarėme "Evangeliją pagal Jėzų Kristų", o paskutiniame susitikime šiais metais (gruodžio 13, 19 val.) diskutuosime apie Ali Smith "Pasaulio viešbutį". Šią knygą išsirinkome, nes: Ali Smith - gera rašytoja; knyga ne stora; yra net 6 egzemplioriai Mickevičiaus bibliotekoje. Susitikimo vietą paskelbsiu arčiau laiko.

Sutapimai

Prieš tris metus, kai dar gyvenau Londone, pasidaviau masinei psichozei ir perskaičiau "The Book Thief". Tai buvo viena tų topinių knygų, kurias visur matai - skaitomos metro, autobuse, parke.

Prieš porą metų praleidau savaitę "Vagos" leidykloje, ten manęs klausė, ką patarčiau išleisti Lietuvoje. Parekomendavau "Knygų vagilę".

Prieš keletą mėnesių su pora pažįstamų svajojome apie knygų leidybą ir vienas variantų buvo išleisti "Knygų vagilę".

O prieš porą savaičių draugė Sima, grįžusi pasisvečiuoti iš Italijos, papasakojo, kad jos kita draugė dirbanti leidykloje išleido naują knygą. Įsivaizduokite, kaip nustebau, kai Sima ištraukė iš rankinės "Knygų vagilę". Taigi, "Knygų vagilė" jau lietuviškai.

Mirtis pasakoja apie Liesel, tapusia našlaite. Per Liesel gyvenimą atsiskleidžia paprastų vokiečių gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais. Knyga nesusikoncentruoja į žydų tragedija, bet apibūdina neįtikėtinus vargus, kurios paprasti žmonės praėjo gelbėdami savo kaimynus ir draugus. Vis tik knyga anaiptol nėra liūdnų minčių kupina (nors vietomis gali ir ašara ištrykšti), nes Zusak suteikė Mirčiai puikų humoro jausmą ir skaitytojai nuolat pralinksminami Liesel ir aplinkinių nuotykiais.

Markus Zusak parašė ''Knygų vagilę'' kaip knygą vaikams, tačiau gvildenamos temos iškart pritraukė suaugusius skaitytojus.