Naujas žaidėjas knygų prekybos versle

Šį neįprastai saulėtą Vėlinių savaitgalį vaikščiojau Vilniaus senamiesčio gatvėmis ir grožėjausi miestu. Einant pro Centrinį knygyną Gedimino prospekte prisiminiau savo paskutinį įrašą ir pradėjau svajoti, kaip būtų smagu kur nors centre užsukti į mielą knygyną. O grįžęs namo radau Facebook'e naujieną, kad I.Staškevičius ruošiasi atidaryti knygyną Gedimino prospekte. 

Puikios naujienos - sukilo viltys. Kol kas informacijos labai šykščiai pateikta, bet svajoti galima. Tikiuosi, kad Staškevičius pastebės spragą rinkoje ir pasistengs, kad jojo Sofoklis (taip vadinasi nauja įmonė - galbūt ir knygynas) taps Vilniaus knygų pažiba. Idealiausia būtų, kad Sofoklis perimintų Centrinio knygyno patalpas, susigrąžintų mirusios Double Coffee pusę ir atremontavęs sukurtų puikią vietą išsirinkti knygą. Man ne kainos svarbiausia, o kad būtų normali sistema - knygos išdėliotos pagal autorius, o ne pagal leidyklas ar temas, kad būtų patraukliai pristatomos rekomendacijos (pradedant darbuotojų rekomendacijomis, baigiant '1001 privaloma perskaityti knyga'), kad dirbtų skaitantys ir mandagūs žmonės, kad būtų bent po vieną egzempliorių seniau išleistų knygų, kad pirmiausia tai būtų knygynas, o ne kavinė ar suvenyrų parduotuvė. Ne toks jau ilgas reikalavimų sąrašas, tad gal jis išsipildys.

Kada bus geras knygynas Vilniaus centre?

Seniai čia berašiau ir nelabai norisi papilti neigiamų emocijų, bet negaliu susilaikyti. Niekaip nesuprantu, kaip Vilniuje - šalies sostinėje - gali taip būti, kad senamiestyje nėra normalaus knygyno. Kodėl investuojama į prekybos centrus, o centre - pasigailėtinos parduotuvės? Vaga Gedimino 9 atrodė visai padorus, gražiai įrengtas knygynas. Bet pabandykite ten rasti ką nors - tokia betvarkė! Užsienio kalbų skyrius baigiasi ties i raide ir pratęsimo niekur neradau. Grožinė literatūra sudėliota neaišku pagal kokią sistemą. Burbu, nes turėjau 100 Lt kuponą ir tikėjausi pajausti knygos išsirinkimo džiaugsmą. Tas nepavyko, nors išsirinkau tikrai puikių knygų iš nukainuotų skyrelio - Julian Barnes už 5 Lt, "Nekaltybės muziejų" už 20 Lt ir Slavoj Žižek už kelis litus. Tikri lobiai, negaliu patikėti, kad tokias knygas galima taip pigiai įsigyti.

Gedimino 9 dar bent atrodo neblogai, o pagalvokite apie Centrinį knygyną ar apie Draugystę. Būtų pats laikas turėti gerą knygyną sostinės centre, nes ne kiekvienas nori belstis į Akropolį ar Europą dėl malonios aplinkos ir tinkamai suplanuoto asortimento.

Knygų klubas spalio 11 d.

Spalio 11-ą susitinkam 19val Debut Cafe Jogailos gatvėj aptarti P.Modiano 'Horizontas'. Ateikite su pasiūlymu kitam kartui.

Apie Vilnių

Šalia lovos ilsisi dvi knygos apie Vilnių. Laimono Briedžio "Vilnius: City of Strangers" ir Architektūros fondo išleista "Vilnius 1900-2005". Kažkodėl jaučiu troškulį žinioms apie Vilnių, noriu išgirsti nežinomų istorijų, išsiaiškinti faktus. Vis tik Laimono Briedžio knyga labai sunkiai skaitosi,  autorius vartoja gana nerangią kalbą. Šioje knygoje miesto istorija sudaryta iš keliautojų įspūdžių, jų laiškų ir dienoraščių; "City of Strangers" labiau istorinis dokumentas nei negrožinė literatūra. Įdomu, kad Briedžio knygoje baroko Vilnius apibūdinamas kaip niūrus ir atsilikęs laukinių kraštas, o Silva rerum, kur veiksmas vyksta tuo pačiu metu, miestas nupasakotas žymiai pozityviau. 

Architektūros fondo išleistame gide nufotografuoti visi įdomesni statiniai, pastatyti per paskutinį amžių mūsų sostinėje. Be galo informatyvi ir įdomi knygutė. Iš jos man labiausiai įstrigo, kad dauguma daugiabučių, pastatytų iki karo, - taip vadinami nuomojamieji daugiabučiai - buvo statyti turčių, pirklių ir kitų verslininkų. Jų tikslas buvo uždirbti kuo daugiau pinigų. Lygiai taip pat yra ir dabar su visokiais Perkūnkiemiais. Bet esminis skirtumas - anų laikų biznieriai žymiai labiau vertino estetiką, dizainą ir architektūrą. Bent jau išlikę ir knygoje aprašyti pastatai pasižymi išskirtiniais fasadais, įdomiomis architektūros detalėmis ir gana patogiais išplanavimais. Pavyzdys - penkių namų kompleksas Pamėnkalnio gatvėje (nuotr.). Dabar jie gana neišvaizdūs, nes akių lygyje parduotuvės uždarytos, o aukščiau trupa sienos, bet vis tiek matosi architekto noras net ir nuomojamuosius daugiabučius papuošti, išskirti juos iš kitų. Panašių pavyzdžių yra ir daugiau knygelėje. 

Kitas man labai patikęs dalykas iš to gido - gana nešališkas sovietmečio architektūros aprašymas. Taip, turime chruščiovkes ir kitus grožius, bet turime ir tikrai nuostabių pastatų, kaip mano vienas mėgstamiausių Vilniaus statinys Salomėjos Nėries gimnazija ar įspūdingasis Operos teatras.