Apie Skaitantys Skaitantiems

Susitiko panos knygų forume ir sugalvojo rašyti blogą. Taip gimė Skaitantys Skaitantiems. Interviu su rašytojomis – Paulina (Miss Poter), Rita (Montekristo), Sandra (Lietaus Dukra) ir Ineta (Black Swan).

Kaip gimė blogo idėja?

Sandra

Paulina: Knygų blogo idėja buvo kažkieno išsakyta knygų forume. Surinkom savanorių rašytojų grupelę ir nieko nelaukusios pradėjom. Nė viena neturėjom kažkokios aiškios idėjos, tačiau bendromis jėgomis išvystėm kažką smagaus. Skaitytojų skaičiumi nesiskundžiame, turime subūrę nemažą jų ratelį ir tai džiugina širdį.

Ineta: Pasaulyje yra tiek daug knygų, mes savo rašliavomis tikimės bent truputį padėti atsirinkti, ką skaityti verta, o ko ne. Be to, knygas ar autorius stengiamės aprašyti kuo įdomiau (galbūt ne visuomet pavyksta, bet tikrai stengiamės).

Kodėl slapyvardžiai, ką jie reiškia?

Paulina: Slapyvardžius pasirinkom dėl to, kad norėjom išlaikyti bent minimalią nežinomybę. Pasirinkau Miss Potter, nes Poteris - mano mėgstamiausias visų laikų personažas.

Rita: Slapyvardis Montekristo yra iš A. Diumos romano, kuris man patiko ir net dabar galėčiau skaityti antrą kartą.

Ineta: Black Swan – labai impulsyviai sugalvotas slapyvardis, norėjosi kažko kito, nei kad visada internete vadinuosi, o kadangi buvau kaip tik mačiusi filmą Black Swan, taip ir gavosi.

Sandra: Lietus – magiškas, šiltas ir atgaivinantis reiškinys, kartais jaučiuosi tarsi būčiau gimusi, kad galėčiau mylėti lietų, o jei gimiau dėl lietaus, tai reiškia esu Lietaus Dukra.

Gyvenate skirtinguose miestuose (Kaune, Panevėžyje, Alytuje) – viską sprendžiate internetu ar ir susitinkate kartais?

Rita: Kol kas viską sprendžiame internetu, bet ateities planuose yra numatytas susitikimas, tik neaišku, kada jis bus.

Ką veikiate be blogo rašymo?

Rita: Kol kas vis dar mokausi mokykloje, bet jau nebe daug liko – kiti metai paskutiniai. Be galo be krašto myliu gyvūnus, pati turiu du, laisvu laiku dar ir prieglaudoje savanoriauju.

Paulina: Šiuo metu mokausi Kauno kolegijoje, galiu pasigirti baigtu pirmuoju ergoterapijos kursu. Turiu tris pagrindinius pomėgius: muzika, knygos ir fotografija.

Rita

Sandra: Mano gyvenimas sukasi apie du miestus – Alytų ir Kauną. Pirmajame gyvenu, o antrajame daug giminaičių, broliai, todėl dažnai ten važiuoju jų aplankyti. Gyvenimas tokiomis trumpomis kelionėmis nesibaigia – domiuosi fotografija, dalyvauju įvairiuose renginiuose, groju gitara ir, žinoma, skaitau!

Ineta: Siaubingai mėgstu keliauti ir lankyti kituose miestuose gyvenančius draugus ar pažįstamus. Man patinka, kai į kasdienybę įsilieja nauji ir, svarbiausia, įdomūs žmonės, kai gali ištrūkti iš savo kasdienybės ir pajausti kito miesto ritmą.

Kokios jums patinka knygos? Ką parekomenduotumėte?

Paulina: Per mokslo metus su knygomis būna liūdna – nebūna laiko. Paskutinius trejus metus perskaitytų knygų vidurkis yra maždaug apie 25. Nėra taip, kad skaityčiau tik vieno pobūdžio knygas. Daug paprasčiau pasakyti, kokių neskaitau. Tai fantastinės (IŠSKYRUS Hario Poterio seriją – su ja manęs niekas niekada neišskirs) ir visokie lėkšti romaniūkščiai. Rekomenduočiau šias: Alessandro Baricco "Novečentas", George Orwell "1984-ieji", Sofi Oksanen "Valymas" ir Haruki Murakami "Norvegų giria". Visos pakankamai skirtingos, tačiau vienodai vertos dėmesio.

Rita: Man patinka grožinės literatūros kūriniai, labiau epika, kartais dramos, o su poezija nelabai draugauju. Pastaruoju metu daug kam rekomenduoju E. L. Voynich „Gylį“, Balzaką realistams, A. Diuma „Grafą Montekristą“. Praeitais metais perskaičiau 40 knygų – ne man spręsti, ar čia daug, ar mažai.

Paulina

Sandra: Patinka įvairios knygos, nors pastaruoju metu kuo lengvesnis turinys, tuo geriau, nes smegenys nepervargsta. Labiausiai traukia istoriniai romanai, nuotykinė ar psichologinė literatūra. Rekomenduočiau E. M. Remarko "Tris draugus", nuostabi istorija!

Ineta: Tai turbūt vienas sunkiausių klausimų, nes nelabai žinau, kaip apibūdinti visas skaitomas knygas vienu ar dviem žodžiais. Mėgstu ir Bukowskio, ir Irvingo, ir Orwello, ir Kamiu, ir begalės kitų rašytojų, kurių galbūt teko skaityti tik vieną knygą (pavydžiui, Ian Bankso „Širšių fabriką“), kūrybą. Apskritai, tai man labai svarbu, kad knyga sukeltų jausmą – ar tai pyktį, ar liūdesį, ar džiaugsmą. Svarbu, kad skatintų susimąstyti ir įsijausti. Rekomenduočiau Erlend Loe „Naivus. Super“ – atrodo paprasta, o išties joje yra labai daug.

Kokias didžiausias problemas įvardintumėte Lietuvos knygų rinkoje?

Paulina: Pati didžiausia problema Lietuvoje yra knygų kainos. Nedaug trūksta, kad skaitymas vėl taptų ponų privilegija. Knygų pasirinkimas tikrai didelis ir kiekvienas gali atrasti sau kažką tinkamo, tačiau pasižiūrėjus į kainą dažniausiai dingsta noras knygą įsigyti.

Rita: Labai norėtųsi, kad būtų perleidžiamos kai kurios senos, bet geros knygos. Pastaruoju metu šitas reikalas pradėjo po truputį judėti – ir Balzaką perleido, ir Bronte seserų kūrybą, norėtųsi, kad ir toliau tai būtų vykdoma.

Sandra: Velniškai brangu pirkti knygas Lietuvoje, o leidimai kartais nepasižymi ypatinga kokybe. Senas "Altorių šešėly" leidimas buvo apie 600 puslapių, o naujas leidimas? 900 kažkiek puslapių!? Tarpai tarp eilučių, paraštės, kam to reikia? Mes skaitome raides, o ne baltą popierių.

Ineta

Ineta: Kaina visai neatitinka kokybės santykio, nes knyga brangi, o žiūrėk, ten dar ir elementarių gramatikos klaidų randi, ir tos pačios paraštės begalinės, ir raidės didelės... Visgi, džiugu, kad vis daugiau knygų yra išleidžiama gerokai pigesniu – kišeniniu formatu, dėl to dedu didelį pliusą Obuolio ir Kitos Knygos leidykloms.

Kokie planai jūsų blogo ateičiai?

Ineta: Kol kas blogas planuoja plėstis plėstis plėstis ir, svarbiausia, toliau sėkmingai gyvuoti! Be to, supaprastinti savo adresą, kad būtų lengviau mus rasti. O pati kol kas planuoju pasinerti į vasaros teikiamus malonumus, išsivirti daug juodųjų serbentų uogienės ir skaityti, kai tik randu tam laiko.

Paulina: Na, o aš dar planuoju pasavanoriauti krepšinio čempionate.