Pasiklydus vertime

Jau seniai norėjau papasakoti apie Constance Garnett. Ši poniutė, gimusi 1861, buvo rusų literatūros vertėja į anglų kalbą. Jos didžiausias nuopelnas – anglakalbiai pirmą kartą galėjo skaityti Tolstojaus, Turgenevo ir kitų klasikų istorijas. Viso ji išvertė 71-ą knygą. Taigi valio! Bet va štai ką apie ją yra pasakęs poetas Jozefas Brodskis: „The reason English-speaking readers can barely tell the difference between Tolstoy and Dostoevsky is that they aren't reading the prose of either one. They're reading Constance Garnett”. Karalienės Viktorijos laikais britai garsėjo savo santūrumu ir moralės normomis ir Constance plačiai naudojo savo nuožiūrą, ką žmonės turėtų skaityti, ir ko geriau jiems nematyti. Ji vertė pašėlusiu greičiu, ir dažnai pakeisdavo turinį, kad būtų įdomiau. O jei nesuprato kokio žodžio ar frazės, tai išvis išmesdavo tą paragrafą.

Mane žavi šita istorija, nes tokia galinga valstybė, tokia turtinga kultūra, bet tik vienas žmogus vertė rusų klasikus, juolab, kad britai visada žavėjosi Rusija. Tik paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasirodė naujų vertimų, bet kai kurie kūriniai ir dabar anglams prieinami tik alla Garnesse. 

Po "Silva rerum"

Baiginėju skaityti "Silva rerum". Labiausiai man patinka šios knygos rinkodara, kurią sulyginčiau su Apple marketingu. Išleidi produktą, kurio visi nori, kurį turėti yra cool (kurį perskaityti yra cool), ir nedarai jokių nuolaidų. Štai, jau berods penki leidimai, bet kaip knyga kainuoja apie 40Lt, taip kainuoja. Net paperback nebuvo pigesnis. Žavu ir smagu, kad tas įmanoma ir Lietuvoje. Ir žavu, kad yra lietuviška knyga, kurią visi nori perskaityti.

Šaunuoliai Baltos lankos, kad nepasidavė pagundai, kaip kad nutiko su Hario Poterio paskutine knyga Anglijoje.  Už tą knygą žmonės būtų mokėję ir dvigubai, bet amazon ir prekybos centrai nukirpo kainas perpus, o Asda net už £1 atidavė išleidusiems tam tikrą sumą ant kruopų ir konservų. Tai buvo didžiausias įmanomas praradimas knygų rinkai, kai auksinį kiaušinį išdalino dykai, ir neaišku, kada tokia knyga vėl gims.

Tęsiant praėjusio įrašo temą, netikėta buvo "Silva rerum" atrasti gay liniją. Įdomu, kad tokioje homofobiškoje visuomenėje kaip mūsų ši turinio dalis praėjusių kelių metų populiariausioje knygoje niekam neužkliuvo (na, bent jau visagalis Google neišmetė man jokių paminėjimų nei interviu su autore, nei knygos recenzijose). 

Skundas

Prieš keletą savaičių pas mane svečiavosi draugai iš Londono. Viena jų - kalbininkė, poliglotė ir lygių teisių politikoje aktyvi Marta. Ji jau buvo pramokusi keletą žodžių ir frazių lietuviškai, bet kurį vakarą vietoj vyno taurės į rankas Marta paėmė mano aglų-lietuvių žodyną. Ten tarp daugelio kitų žodžių ji patikrino ir gay, kuris žodyne isverstas kaip amoralus. Marta, girdėjusi apie Lietuvos problemas šia tema, puolė rašyti laišką į leidyklą, ir, kas smagiausia, iškart gavo atsakymą. Ji manęs paprašė jos susirašinėjimą papublikuoti, ir sulaukus kito žodyno leidimo patikrinti, ar vertimas papildytas kitomis, modernesnėmis reikšmėmis.

From: Marta

To: Vaiga

Sent: Tuesday, July 19, 2011 11:13 PM

Subject: Feedback on Dictionary from Vaiga/Ausra Publishing House

Dear Sir/Madam,

As a linguist, I take great interest in the two-way relationship between language and social norms, and believe that the two have an undeniable impact on one another. I was therefore alarmed to find that a dictionary published by your publishing house gives a very backward and discriminatory definition of the word 'gay'. Indeed, when one looks up the word 'gay', one finds the following definitions: linksmas, nedoras, iştvirkȩs. According to the same dictionary, 'nedoras' means: 'immoral, wicked, dishonest'. By the same token, as far as I understand, iştvirkȩs is derived from 'ištvirkti' meaning 'corrupt'.

I urge you to revise this definition, as its current format refelects an old fashioned and clearly negative attitude to homosexuality; a definition which may encourage and contribute towards homophobic trends in Lithuanian society. I would like to remind you that the European Union strongly condemns homophobia, with its Charter of Fundamental Rights clearly prohibiting discrimination based on sexual orientation (Article 21, clause 1. Full text available here: http://www.europarl.europa.eu/charter/pdf/text_en.pdf).

Thank you for your time. I look forward to hearing back from you regarding this issue.

Kind regards,

Marta __________

From: Vaiga
To: Marta
Subject: Re: Feedback on Dictionary from Vaiga/Ausra Publishing House
Date: Fri, 22 Jul 2011 16:24:41 +0300

Dear Ms _________,

Thank you for your attention to our edition "Trumpas anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų kalbų žodynas" and comments regarding the incorrect definition in our dictionary. We have forwarded these comments to Ms. Laimute Zabuliene - the author of our dictionary.

We guaranty you, that it will be paid attention to your comments and revised in your letter mentioned definition in 2012 year’s edition of dictionary.

Once more thanks for Your attention to our dictionary and its assessment.

Sincerely,

Vaidotas Gadliauskas,

Director,

UAB “VAIGA”

Rugiuose prie bedugnės

Yra toks blogas, kur žmonės iš viso pasaulio deda nuotrauką daiktų, kuriuos gelbėtų iš degančio namo - rekomenduoju pažiūrėti! Žavu, kad daug kas imtų savo mėgstamiausią knygą. Įdomiausia, kiek daug žmonių gelbėtų "Rugiuose prie bedugnės". Man asmeniškai, ir daugybei mano draugų, ši knyga yra išskirtinai paauglystės prisiminimas apie to laiko parkes. Momento gyvenime knyga, o ne gyvenimo knyga. Labai panašiai buvo su "Heroinu", kuomet būdami paaugliai labiausiai šią knygą vertinome ir saugojome. Tad keista matyti, kai žmonės iš Švedijos ir Amerikos būdami virš 30-ies čiuptų gelbėti ''Rugiuose".

Kas ką skaito: Eglė

Paskutinį kartą Infotekoje su Egle ne tik kalbėjau apie jos darbą, bet paklausiau ir apie jos skaitymo įpročius. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, nebūtinai bibliotekininkai daug skaito. Visą dieną praleidus tarp knygų ir žmonių, namuose norisi ir kitokia veikla užsiimti. Taigi, Eglė daugiausia skaito atostogų metu. Mums susitikus ji kaip tik buvo grįžusi iš Nidos, kur perskaitė krūvą įdomių knygų. Per atostogas Eglė užeina į vietinę biblioteką ir išsirenka 7-8 knygas*. Šįkart „į temą“ perskaitė Thomo Manno biografiją (rašytojas pats atostogaudavo Nidoje), Marijos Antuanetės ir Mata Hari biografijas. Abi jos kalėjime laukė mirties nuosprendžio. Sudomino ir poetės, žurnalistės Claire Goll memuarai. Knygos autorė supažindina skaitytojus su savo draugais – Rilke, Picasso, Dali, Joyce, Majakovskiu ir kitais. Namuose laukia nauji tomai. Vienas jų – apie rusų kilmės vokiečių dailininkę Marianą Veriovkiną – „ekspresionizmo raitelę“ – Kauno gubernatoriaus dukrą. Įdomiausia, kad apie šią dailininkę kalbėjo ir Claire Goll savo memuaruose. Tuo ir žavi knygos apie tikrus žmones – jose likimai susijungia netikėčiausiais rakursais.

Paprastai Eglė skaito „blokais“. Va, dabar biografijų fazė. Puikus atradimas – lietuvių žymūs žmonės. Pvz. Oginskių, Riomerių dinastijos. Neseniai perskaitė daug Murakamio ir Irvingo knygų – kad suprastų, kodėl jie tokie populiarūs dabar. Jos pasirinkimą nulemia daug skaitančių draugų rekomendacijos ar pokalbiuose nugirstos ir sudominusios užuominos. Dar geras patarėjas – „Šiaurės Atėnai“ (Šatėnai), kur galima labai naudingai pasirankioti premijuotų knygų arba paskaityti profesionalių recenzijų. Gaila, kad aštriadantis Castor& Pollux’as buvo išguitas iš recenzentų gildijos. Yra knygų, kurios Eglę „susiranda“ pačios,kaip Yalomo terapija ar J. Brodskio proza.

*Šitą išgirdęs iškart pagalvojau apie eknygas. Vienas pagrindinių eknygų pranašumų, anot jų propaguotojų, yra tas, kad gali kiek tik nori knygų pasiimti į kelionę. Bet va kaip galima ir be eknygų išsiversti – nukeliauji į pajūrį ir išsirenki knygas iš bibliotekos. Pats vaikas būdamas taip darydavau Šventojoje ar močiutės kaime.

Kas ką skaito: Sandra

Sandra tranzuoja 2001

„Būna dienų, kai neskaitau,“ - užbaigia laišką rašytoja Sandra Bernotaitė. Knygomis besidomintys žmonės turėjo apie ją vis kur išgirsti pastarosiomis savaitėmis – tai knyginiuose bloguose, tai žurnale „Laima“, tai regioniniuose laikraščiuose. Mat Australijoje gyvenanti rašytoja buvo pargrįžusi į Lietuvą ir gavo (pasidarė?) nemažai PR'o. Puikus pavyzdys kitiems literatams kaip reikia nebijoti apie save ir savo knygas kalbėti. Bet ne apie tai čia – Sandra mielai sutiko sudalyvauti mano rubrikoje „Kas ką skaito“. Interviu kupinas įdomių rekomendacijų ir pastebėjimų.

Apie skaitymo įpročius

Skaitau įvairiausius žanrus, įvairiausio lygio literatūrą, nes tai mano, kaip rašytojos, (kone didžioji) darbo dalis. Karts nuo karto pasiseka ir patiriu skaitymo malonumą. Deja, ne per dažnai. Turbūt su kiekvienais metais aukščiau kyla mano reikalavimų kartelė. Taip pat norėčiau prisipažinti, kad ypatingai neišskiriu lietuvių literatūros. Jeigu man knyga patinka, tai ne dėl to, kad ji rašyta lietuvio ar lietuviškai. Daugiau aukšto literatūrinio lygio, su mano vidiniu gyvenimu rezonuojančios literatūros gaunu iš užsienio autorių, todėl ir skaitau daugiausia juos.

Mane šiurpina lietuvių literatūros kritikai, kurie lygina lietuvių autorius tik su lietuvių autoriais, tarsi neegzistuotų kita aplinka. Išties rašytojai neturėtų jausti geopolitinių sienų - nebe tie laikai. Taip pat negaliu suvokti, kaip galima peikti knygą ar kūrinį vien dėl to, kad jis priskirtinas ne "aukštosios literatūros", o pvz. kriminalinio trilerio, meilės romano, siaubo, fantastikos žanrui.

Kai kurias knygas skaitau taip, tarsi tai būtų laisvalaikio žurnalas. Tai tas pats, kas pramoginis kinas, kurį žiūrime savaitgalį su draugais (arba su vyno taure rankoje). Kitos knygos - aukštoji, keistoji, nišinė literatūra - yra kaip draugai. Vyresni, išmintingi, daug ko matę gyvenime. Su jais išgyvenu tai, ko galbūt neteks pajusti pačiai. Su ypatingomis knygomis augu, su pramoginėmis - ilsiuosi. Iš silpnai parašytų knygų klaidų - mokausi. Visos yra naudingos.

Skaitau viską, visur, visokiose pozose. Lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Lietuviškai kartais skaitau tik dėl to, kad lavinčiau kalbą. Rusiškai - kad nepamirščiau rusų. Angliškai - nes net ir mažų šalių literatūros pavyzdžių yra išversta į anglų, ir tai nuostabu. Ir šiaip angliškai galima rasti beveik viską kas domina. Labai vertingi man atrodo žymiųjų autorių pirmieji kūriniai, kuriuose dar tik ieškoma savo stiliaus.

Ką dabar skaitai?

Skaitau kelias knygas iškart. Jau tris rytus iš eilės užsiritu ant kelių storą albumą su Van Gogho laiškais ir laiškų iliustracijomis: tai H. Anna Suh sudaryta knyga "Vincent Van Gogh: A Self-Portrait in Art and Letters". Turbūt pirmą kartą gyvenime nuosekliai, nuo pirmo iki paskutinio puslapio skaitau dailės albumą. Labai intymu. Labai patinka. Jau nusipirkau kitą panašią knygą: iliustruotą pasaulio dailės kūriniais Sigmundo Freudo "The Interpretation of Dreams" (sudaryta Jeffrey Moussaieff Massono).

Vidudienį ar prieš miegą skaitau Thomas Bernhardo "Wittgenstein's Nephew" (anglų vertimas). Tai plona knygelė, ir keista, kad šįkart neužkibau už jos taip, kad perskaityčiau vienu prisėdimu. Neskubu. Skaitau dėl autoriaus "nervo" ir "balso", kurį noriu girdėti dar ir dar.

Neseniai per du prisėdimus perskaičiau suomio Arto Paasilinnos lietuvišką vertimą "Kaukiantis malūnininkas". Visiškai nuostabi knyga, išversta nepriekaištingai ir tarsi rašyta man! Pirmus puslapius skaitydama suabejojau, kur čia bus ironija ir humoras, bet nuo antros dalies taip užkabino, kad negalėjau užversti ir dargi kartkartėm garsiai kvatojau. Bet tai nėra linksma knyga. Laimei, autorius tiek humaniškas, kad užbaigė "hepiendu" (oi, gal nereikėjo išduoti?). Beje, romanas priskirtinas magiškajam realizmui, kuris man yra atsibodęs. Bet Paasilinna, galima sakyti, suteikė realizmą magijai. Dabar noriu perskaityti kitą jo knygą (irgi išversta į lietuvių): "Grupinės savižudybės magija".

Rekomendacijos

Tai jau turbūt aišku, kad rekomenduočiau "Kaukiantį malūnininką", o Bernhardo knygos patiks ne visiems (lietuviškai jo išversta "Grimzdėjas" ir "Senieji meistrai"), jis puikiai žinomas teatro mėgėjams - jo kelias pjeses yra pastatęs Valentinas Masalskis. Bernhardas aštrus, išprotėjęs - toks ir jo humoras - tuo man jis ir patinka.

Neseniai perskaičiau Sofi Oksanen "Valymą" - irgi visai smagus skaitinys, tačiau man nepatiko vertimas (per daug įmantrių žodžių, skaitydama vis bandžiau įsivaizduoti, ar ir suomiškas originalas buvo toks "keistas") ir šiaip, perskaičius liko nepasitikėjimas autorės pasakojimu. Kažkaip neįtikinamai ji meluoja (visi, rašantys išgalvotas istorijas, meluoja, tas tai ok). Visgi Oksanen yra reiškinys, kuriuo verta pasidomėti.

Neseniai pasirodė Artūro Tereškino (negrožinė) knyga "Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje". Ko gero, tai knyga, kurią daugiau skaito moterys, bet tai neteisybė, kurią reikia ištaisyti! Labai vertinga Lietuvai - verčianti susimąstyti, duodanti žodį dažnai tylintiems mūsų bendruomenės nariams, kupina socialinės atjautos.

Verta susipažinti su jaunu poetu Mindaugu Nastaravičium ir jo debiutine knyga "Dėmėtų akių". Man itin retai patinka (lietuviška) poezija, bet šito žmogaus kalbėjimas atrodo tikras ir įspūdingas, paprastas, bet ne prastas.

Jaunimui siūlyčiau pasidomėti jaunos rašytojos Teklės Kavtaradzės knygomis. Iki šiol ji jau yra parašiusi du romanus ir abu geri: "Nespalvota" ir "Basomis po naktinį miestą". Skaitydama jaučiau, kad autorė yra nuoširdi, įžvalgi ir intuityviai kuria aiškią pasakojimo struktūrą, tad, net ir nuleisdama "pro akis" kai kuriuos techninius nesklandumus, patyriau skaitymo malonumą!

Kavtaradzės knygos mane sujaudino, ir tai visai kas kita, nei Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum II" litanijos (neužsikabinau visiškai), nei Gabijos Grušaitės "Neišsipildymas" (tuštukės tuštuma)... Na, čia ne kritinis pasisakymas, tai nuo šito gal reiktų susilaikyti, bet taip bus aiškiau, kas aš per skaitytoja, kas man patinka, ką vertinu ir ko ne.

Infoteka

Vienas pirmųjų darbų padarytų grįžus į Vilnių – užsirašymas į Infoteką (Menų spaustuvėje). Iš keleto draugų buvau girdėjęs, kiek ten gėrio yra, ir pats tuo įsitikinau. Jau tris mėnesius ten dažnai apsilankau. Pirmiausia, ten sklolina žurnalus anglų kalba – mano mėgsamą Prospect, Wallpaper, Icon ir dar krūvą kitų. Juolab, kad jie kitur kainuoja apie 30Lt. Kitas dalykas, kad Britų tarybai uždarius savo info centrą Vilniuje visas jų fondas perėjo Infotekai. Britų tarybos fondas daugiau buvo kuriamas Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams*, tad ir dabar ten yra superinės grožinės literatūros anglų kalba ir įvairiausių pažintinių leidinių, kurių nerasi niekur kitur. Taip pat išliko didelė kolekcija filmų, kuriuos galima pasiskolinti – nors šiais laikais tas turbūt nebeaktualu...

Nuo Infotekos atsidarimo Menų spaustuvėje pagrindinė misija buvo sukurti scenos menų biblioteką. Ši vizija po truputi įgyvendinama, nes gausėja tiek knygų, tiek DVD su šokio ir teatro įrašais, yra daug dramų, katalogų ir kitų gėrių.

Aš visą šitą informaciją išgavau iš Infotekos vedėjos Eglės. Ji ne tik pataria kiek gali, visada pašnekina, bet dar ir pavaišina šokoladu. Man pačiam smagu, kad ji prisimena, ką aš mėgstu. Va, ir dabar tik užėjus ji man iškart sako: „Naujas Prospect'as tik atkeliavo''. Tad Infoteką rekomenduoju viesiems, kurie yra smalsūs ir vis ieško įkvėpimo savo skaitymui paįvairinti. Užsiregistruokite ar bent jau užeikite pasidairyti.

Dar šiek tiek statistikos (man visada įdomiausia dalis:):

• yra užsiregistravusių apie 600 vartotojų ir iš jų apie 300 aktyvių.
• Išsiskiria šokio informacija (Menų spaustuvės viršuj įsikūrės Šokio Informacijos centras)
• Kokie lankytojai? Aplinkinių aukštųjų studentai, Menų spaustuvės žiūrovai, užsienio kalbų besimokantys žmonės ir atvyksta nemažai ne vilniečių besidominčių teatru ir šokiu. 

*EDIT: Kaip komentare parašė Vilma, Britų Tarybos biblioteka skirta JK kultūra besidomintiems žmonėms.

Siuntinys

Fantastiškos knygų žiurkės dažnai parodo savo bloge, kokių knygų užsisako. Aš šiandien sulaukiau svečių iš Anglijos ir jie man kai ką atvežė, tai pasidalinsiu su jumis šiuo džiaugsmu. Šitoms knygoms išleidau savo prekybos centruose kauptus taškus - perki pieną ir duoną, o atgal ateina tokie gėriai:

1. Mano mėgstamiausio rašytojo naujausia knyga - Alan Hollinghurst "The Stranger's Child". Ši knyga - garantuotai metų įvykis Anglijoje. Jau toks didelis susidomėjimas ir pirminiai atsiliepimai nuostabūs. Vienas draugas iš Liuksemburgo ją gavęs sakė, kad skaitys iki gyvenimo pabaigos, nes 500 puslapių. Jaučiu ir man taip bus su mano skaitymo tempais. 

2. Kito nuostabaus rašytojo Ian McEwan naujausias paperback'as "Solar".

3. Colum McCann knygą, perskaitęs laikraštyje jos review, iškart įtraukiau į būtinų įsigyti knygų sąrašą, bet dabar neatsimenu nei apie ką ji, nei kodėl patraukė dėmesį, bet turėtų būti gera.

4. Michael Chabon - kita legenda, kurio dar nei vienos knygos neskaičiau, o "The Amazing Adventures of Kavalier and Clay" - jo populiariausia.

5. Tristan Garcia iš Paryžiaus - šiuo metu vienas karščiausių rašytojų Prancūzijoj, tai man irgi reikia žinoti kodėl.

Žodžiu, džiaugiuosi kaip vaikas, bet nežinia kada jas perskaitysiu.

Metų įvykis

Kadangi aš ne fanas, tai beveik pražiopsojau šių metų knygų pasaulio sensaciją. Taip, kalbu apie Pottermore – naujausią J.K. Rowling projektą iš Hario Poterio serijos (pristatymo video). Kaip ir nieko ypatingo tas naujas puslapis – ten bus online fanų klubas su diskusijomis ir kitais panašiais dalykais bei pačios Rowling sukurtais enciklopediniais įrašais apie Poterianos pasaulį. Juolab, kad ji šventai atsižadėjusi rašyti tęsinį. Bet yra kai ko įdomaus:

• Poterio eknygas bus galima nusipirkti tik iš naujojo tinklapio. Daug kas mano, kad tai bus lūžio taškas – amazon nebebus visagalis eknygų pardavėjas, nes didieji rašytojai galės parduoti savo knygas tiesiogiai ir išskirtinai.
• Kadangi naujų knygų nebus, Rowling susikūrė darbą rašydama enciklopediją ir trumpas istorijėles. Įkoperavus socialinio tinklo ir kompiuterinių žaidimų modelius Poterio pasaulis išsiplės iki begalybės. Svarbu, kad Rowling galės kontroliuoti istoriją pati.
• Nesibaigiantis pinigų šaltinis. Jau dabar Sony turi išskirtines teises IT kurime.
• Gal tai dar vienas žingsnis link popierinių knygų mirties? Ką tai reiškia neangliakalbiams leidėjams ir tokioms šalims kaip Lietuva?
• Neangliakalbiai fanai? Jums tai bus pabaiga, nes bent jau kol kas tinklapis veikia prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbomis. O kaip bus su latvių, slovėnų ir kitomis nykštukinėmis kalbomis?

Knygų Topai

Pavasarį The Guardian rašė apie Europos skaitymo ypatumus ir publikavo keturių šalių – Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – top 5 knygas. Knygų topai visada turi masių tuo metu mėgstamas knygas – trileriai ir maisto gaminimo vadovai. Bet iš šių keturių šalių išsiskiria Lenkija. Nei vienos rimtos knygos, vien popsas. Man rodos, ir Lietuvos top'as būtų kupinas vampyrų, dietų, chic lit ir gal dar kokių psichologijų.

Germany's bestsellers

1 Hummeldumm by Tommy Jaud (comic novel about German holidaymakers in Namibia)

2 Erbarmen (Mercy) by Jussi Adler-Olsen (Danish crime)

3 Fall of Giants by Ken Follett (five families in the first world war)

4 The Short Second Life of Bree Tanner by Stephenie Meyer

5 Deutschland schafft sich ab (Germany Does Away with Itself) by Thilo Sarrazin

Bestsellers in Poland

1 The Lost Symbol by Dan Brown

2 Nie potrafie schudnac by Pierre Dukan (diet book)

3 Eat, Pray, Love by Elizabeth Gilbert

4 The Girl with the Dragon Tattoo by Stieg Larsson

5 Zielone drzwi (Green Door) by Katarzyna Grochola (novel from "queen of Polish fem-pulp")

Bestsellers in France

1 Indignez vous! (Cry out!) by Stéphane Hessel (former diplomat's plea for outrage from French people at the state of their nation)

2 La carte et le territoire by Michel Houellebecq (Goncourt winner)

3 Les écureuils de Central Park sont tristes le lundi by Katherine Pancol (New York-based novel)

4 Métronome: L'histoire de France au rythme du métro parisien by Lorant Deutsch (history)

5 La méthode Dukan illustrée by Pierre Dukan (illustrated diet plan)

Bestsellers in Spain

1 El tiempo entre costuras (The Time Between Seams) by María Dueñas (novel in which Madrid seamstress is drawn into international espionage)

2 Fall of Giants by Ken Follett

3 Dime quién soy (Tell Me Who I Am) by Julia Navarro (novel about the anonymous makers of 20th-century Spanish history)

4 El asedio (The Siege) by Arturo Pérez-Reverte (novel set in 1811 Cadiz)

5 Think of a Number by John Verdon (thriller)