Rašytojų Sąjunga

Prieš porą savaičių išrinktas naujasis Lietuvos Rašytojų Sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas sako, kad be varvačio stogo ir socialinių garantijų, organizacijai taip pat reikia rūpintis skaitymo kultūros sklaida. Negalėčiau su juo ginčytis, net sakyčiau, kad Sąjunga tuo labiausiai ir turėtų užsiimti, nes kuo visuomenė labiau skaitanti, daugiau knygų perkanti, tuo ir rašytojai geriau gyvena. Ypač reikia koncentruotis į jaunus žmones, ateities knygų skaitytojus. Tikiu, kad poetas burs naują komandą ir įneš naujų vėjų į Lietuvos kultūrą. Aš siūlau Rašytojų rūmų langus atverti, paversti juos gyvu kultūros centru – organizuoti knygų klubus, knygų balius, skaitymus prie vyno taurės ar net su roko gitarom. Man atrodo, kad jaunuomenėj skaitymas matomas kaip individualus, nuobodus užsiėmimas, o juk visi nori bendrauti ir smagiai laiką leisti. Skaitymo įvaizdį pakeitus, atsirastų ir skaitytojų daugiau. Reikia skambinti Jonynui, gal jis mane paims į savo komandą!

Neišleista lietuviškai

Puikūs puikiausi rašytojai, dar neišleisti lietuvių kalba (bent jau neradau interneto platybėse), kurių knygas kremtu mielų mieliausiai – Alan Hollinghurst ir Colm Tóibín. Vienas britas, kitas – airis. Hollinghurst laimėjo Booker'į 2004 už The Line of Beauty, o Tóibín britų Costa prizą 2010 už Brooklyn. Hollinghurt rašo apie gėjus, tai turbūt Lietuvoje ir neleidžia, nes pilna ten grafinių sekso scenų ir romantiškų meilių tarp vyrų. Bet jo stilius puikus, o per savo grožines knygas jis puikiai iliustruoja 1980-90-ųjų gyvenimą. The Line of Beauty – tai apie Margaret Thatcher pakilimą ir atėjimą į valdžią, apie naujųjų kapitalistų suklestėjimą Anglijoje. Jei kas skaitote angliškai, rekomenduoju.

Colm Tóibín irgi rašo apie gėjus, bet ir apie katalikų bažnyčią, ir apie airių tautą, ir apie emigrantus, ir bendrai apie gyvenimą. Kai skaičiau Brooklyn, airės emigrantės į Ameriką istoriją, tai atrodė, lyg skaityčiau savo paties istoriją – tie patys išgyvenimai, tie patys stereotipai, tos pačios abejonės. Šitą knygą reiktų išversti, nes tiek lietuvių susidūrę su emigracija, visi atrastų dalį sau – tiek išvykę, tiek likę čia.

Kalbant apie emigraciją reikia pareklamuoti ir Rose Tremain The Road Home. Irgi laimėjo (Orange prizą 2008), irgi neišversta nei viena jos knyga į lietuvių kalbą. Man asmeniškai ji nelabai, bet daug kam patinka. O The Road Home būtų aktuali, nes pasakoja apie emigrantą iš Rytų Europos, bandantį susikurti sau gerbūvį Anglijoje. Vėlgi, daug kam tai būtų vos ne pažintinė knyga. Gerbiu rašytoją už bandymą parodyti rytų europiečius britų literatūroje, bet ji tą Rytų Europą taip nupasakojo, kad lyg mes ir dabar dar gyvename kaip prieš 25 metus. 

Knygynai

Aplankiau porą knygynų Vilniaus centre – Draugystę ir Pilies, abu priklauso „Vagai“. Pirmi įspūdžiai ne kokie. Neįmanoma pačiam rasti nieko, nes viskas be tvarkos. Knygos išdėliotos ne pagal autorius, o pagal leidyklas. Pilies knygyne knygų lentynos iki lubų – norėčiau namie taip knygas susikrauti, bet knygyne tai didžiulis barjeras, ypač kai nori tik pasižvalgyti, pavartyti ir atrasti ką įdomaus. Parduotuvėse teko nemažai padirbėti, ir svarbiausias išmoktas dalykas – žmogus nemėgsta klausti, nori pats savarankiškai apsitarnauti. Ten yra kopėčios, bet vėl... Dar vienas neigiamumas – labai neįdomios vitrinos, visiškai nekviečiančios užeiti, knygos be jokios sistemos sukrautos (tikriausiai naujausios). Daug ką galima pagerinti, kad būtų maloniau išsirinkti knygą.

Visgi ne viskas taip blogai. Abiejuose knygynuose dirbančios pardavėjos labai malonios, paslaugios, ir žinojo daug apie knygas. Jei knygyne dirbantys žmonės myli knygas ir yra pasiruošę padėti, visa kita tampa antraeiliais dalykais. Įdomu, kokia tvarka konkurentų „Pegase“ (noriu ten apsilankyti, bet kelionė į prekybos centrus kol kas netraukia...).

Nekaltybės Muziejus

Naujausia Nobelio premijos laureato turko Orhan Pamuk knyga 'Nekaltybės Muziejus' ne per seniausiai išleista ir lietuvių kalba. Dar nespejau perskaityti, bet nuo pat knygos išleidimo mane patraukė knygos viršelis. Pasirodo, kad šį viršelį sukūrė pats rašytojas. Jis rado seną šeimos nuotrauką albume ir padirbėjęs Photoshop'e sujungė savo mylimo Stanbulo vaizdus su laimingais veidais automobilyje. Pačioje knygoje rašytojas daug įdėjo savo tikrų išgyvenimų, tad knyga dar mielesnė, kai net viršelis kurtas jo paties.

 

Knygų Priedai

Kalbant apie angliškus laikraščius, mano vienas mėgstamiausių dalykų – literatūriniai priedai savaitgaliais. Nusiperki The Guardian šeštadienį, pusdienį praleidi jį skaitydamas, o desertui The Review lieka. Ne tik knygų recenzijos, bet interviu su rašytojais, knygų verslo naujienos, pardavimo dešimtukai ir t.t. Visada ypač laukdavau Top 10, kur redaktorius parinkdavo dešimt knygų pagal temą, pavyzdziui, pabaisos, varpai, vyras rašo moters asmeniu ir pan. 

Lietuvoje dienraščiai mieliau leidžia televizijos priedus savaitgaliais (ar skaitytojai mieliau skaito apie žvaigždes?), bet ir čia ne viskas taip blogai. „Veidas“ vis kokią knygą kas savaitę aprašo ar ištrauką išspausdina, „Vilniaus dienoje“ mačiau buvo kelios knygos apžvelgtos. Aišku, yra specializuoti kultūriniai laikraščiai, bet jie man atrodo per rimti ir sunkūs (labiau New York Review of Books nei The Independent Arts&Books). Suprantu, kad pinigų iš to neuždirba, tai niekas ir nekuria specialaus priedo. Bet gal galėtų Leidėjų asociacija ar turtingesni leidėjai pafinansuoti, jaunatviška komanda suburti ir parašyti apie knygas įdomiai, inteligentiškai, bet nebūtinai rimtai ir ilgais straipsniais. 

Knygų Klubas

Kol gyvenau Londone, lankiau knygų klubą. Apie juos net buvau straipsnį parašęs į londoniete.lt. Vienas seniausiai veikiančių vadinosi Zone 1 Book Club. Idėja paprasta – susirenka grupė žmonių ir padiskutuoja apie visų perskaitytą knygą. Mano klubas susitikinėdavo išskirtinai pirmoje zonoje vis kokiame pub'e, kur po darbo galima ir užkąsti, ir po alaus bokalą bediskutuojant išgerti. Po diskusijos 'eskpertas' (žmogus, kurio pasiūlytą knygą skaitėmė) trumpai papasakoja apie autorių, kaip knyga buvo sutikta krtitikų ir pan. Tada visi norintys siūlo po knygą kitam susitikimui ir balsų daugumą surinkusi knyga tampa kito mėnesio diskusijų objektu.

Lankiau šį klubą du metus ir visada labai smagiai praleisdavau laiką. Susirinkdavo įvairiausių žmonių, tiek senų, tiek jaunų, tad tai kartu buvo ir puiki proga susirasti naujų draugų ar tiesiog pabendrauti su kitokiais žmonėmis.

Vos tik grįžęs į Vilnių, iškart puoliau organizuotis kažką panašaus, nes po angliškų laikraščių tai antras dalykas, kurio jau spėjau pasiilgti. Taigi, pirmas susitikimas vyks gegužės 3 d. knygyne Mint Vinetu. Pirmam kartui parinkau Cormac McCarthy 'Kelias', kurią skaičiau anksčiau ir ji paliko neišdildomą įspūdį. Puiki knyga diskusijai. Jei kas nori prisijungti, sukūriau FB event'ą.

Apsilankymas bibliotekoje

Štai ištrauka iš email'o draugei. Viskas tuo ir pasakyta:

Vakar ėjau į Mickevičiaus biblioteką. Dėl to, kad norėjau peržvelgti visą LT spaudą, žinai, susipažinti kas ir kaip. Ir dėl to, kad norėjau knygą į knygų klubą pasiimti, nes juk reikia pasiruošti, nors ir esu ją skaitęs. [apie knygų klubą papasakosiu kitame įraše]

Įėjus tokia nostalgija, geras jausmas apėmė. O tada dar mane rado sistemoj, nors 7 metus nesinaudojau. Aišku, neturėjau pažymėjimo seno, tai teko pakloti 14Lt. Užlipus į viršų dar geriau pasidarė, kai atpažinau moterį sėdinčią už stalo - ji cia nuo amžių amžinųjų!

Aišku, knygos ant lentynos neradau. Pažiūrėjau lentynėlėj su kortelemis, ten ji yra ant popieriaus. Nuėjau paklausti, kaip ją rasti. 'O ar kompiuteris rodo, kad ją turim?'' - aš net nemačiau tų kompiuterių. Nuėjau pasinaudoti vienu - ar gali būti dar labiau komplikuota paieškos sistema!??? Ir ne tik man vienam taip atrodo, šalia manęs stovintis jaunas žmogus irgi manęs klausė, kaip naudotis. Na, suradau tą knygą sistemoj, bet kompiuteris neparodo ar ji paimta ar ne! Nuejau paklausti. ''Jo, kompiuteris neparodo, ar knyga ant lentynos ar paimta''. Kokia nauda tada is tos sistemos, nes vis tik Mickevičiaus biblioteka viena didžiausių ir tikriausiai turi daugelį knygų. Ną, žodžiu, nusivylimas, nes ant lentynų bardakas, nieko ten neradau ir išėjau! Nors laikraščius už dyką paskaičiau....

Pradžia

Grįžau į Lietuvą po beveik šešių metų. Patinka knygos. Peržvelgiau lietuviškus blogus apie knygas ir pastebėjau, kad tai - moterų erdvė. Tad reikia tą pakeisti. Taip pat pastebėjau, kad visi aprašo perskaitytas knygas, o man norisi paskaityti bendrai apie skaitymą, knygų rinką, kas ten vyksta ir pan. Jei man norisi, tai gal ir kitiems norisi. Be to, manau, kad bent kol kas viską matau iš šalies, tai ir bus mano unique selling point. Ateikit, skaitykit ir komentuokit.