Mažiau blogų, daugiau knygų!

Aš praleidžiu valandų valandas sėdėdamas savo Google Reader. Ypač kai užsuki į kokį Tumblr'ą, o iš ten tave nuveda dar kur nors. Paskutinis smagus atradimas iš knygų pasaulio: Awesome People Reading.

Nepradingau

Negana, kad Lietuvoje Joninės, bet dar ir krūva draugų iš Londono ir Italijos lankosi, tai esu užsiėmęs gidavimu. Bet apie knygas galvoju ir jau esu paruošęs keletą įdomių temų. Žodžiu, nepradingau, tuoj grįšiu. Watch this space.

Apie Skaitantys Skaitantiems

Susitiko panos knygų forume ir sugalvojo rašyti blogą. Taip gimė Skaitantys Skaitantiems. Interviu su rašytojomis – Paulina (Miss Poter), Rita (Montekristo), Sandra (Lietaus Dukra) ir Ineta (Black Swan).

Kaip gimė blogo idėja?

Sandra

Paulina: Knygų blogo idėja buvo kažkieno išsakyta knygų forume. Surinkom savanorių rašytojų grupelę ir nieko nelaukusios pradėjom. Nė viena neturėjom kažkokios aiškios idėjos, tačiau bendromis jėgomis išvystėm kažką smagaus. Skaitytojų skaičiumi nesiskundžiame, turime subūrę nemažą jų ratelį ir tai džiugina širdį.

Ineta: Pasaulyje yra tiek daug knygų, mes savo rašliavomis tikimės bent truputį padėti atsirinkti, ką skaityti verta, o ko ne. Be to, knygas ar autorius stengiamės aprašyti kuo įdomiau (galbūt ne visuomet pavyksta, bet tikrai stengiamės).

Kodėl slapyvardžiai, ką jie reiškia?

Paulina: Slapyvardžius pasirinkom dėl to, kad norėjom išlaikyti bent minimalią nežinomybę. Pasirinkau Miss Potter, nes Poteris - mano mėgstamiausias visų laikų personažas.

Rita: Slapyvardis Montekristo yra iš A. Diumos romano, kuris man patiko ir net dabar galėčiau skaityti antrą kartą.

Ineta: Black Swan – labai impulsyviai sugalvotas slapyvardis, norėjosi kažko kito, nei kad visada internete vadinuosi, o kadangi buvau kaip tik mačiusi filmą Black Swan, taip ir gavosi.

Sandra: Lietus – magiškas, šiltas ir atgaivinantis reiškinys, kartais jaučiuosi tarsi būčiau gimusi, kad galėčiau mylėti lietų, o jei gimiau dėl lietaus, tai reiškia esu Lietaus Dukra.

Gyvenate skirtinguose miestuose (Kaune, Panevėžyje, Alytuje) – viską sprendžiate internetu ar ir susitinkate kartais?

Rita: Kol kas viską sprendžiame internetu, bet ateities planuose yra numatytas susitikimas, tik neaišku, kada jis bus.

Ką veikiate be blogo rašymo?

Rita: Kol kas vis dar mokausi mokykloje, bet jau nebe daug liko – kiti metai paskutiniai. Be galo be krašto myliu gyvūnus, pati turiu du, laisvu laiku dar ir prieglaudoje savanoriauju.

Paulina: Šiuo metu mokausi Kauno kolegijoje, galiu pasigirti baigtu pirmuoju ergoterapijos kursu. Turiu tris pagrindinius pomėgius: muzika, knygos ir fotografija.

Rita

Sandra: Mano gyvenimas sukasi apie du miestus – Alytų ir Kauną. Pirmajame gyvenu, o antrajame daug giminaičių, broliai, todėl dažnai ten važiuoju jų aplankyti. Gyvenimas tokiomis trumpomis kelionėmis nesibaigia – domiuosi fotografija, dalyvauju įvairiuose renginiuose, groju gitara ir, žinoma, skaitau!

Ineta: Siaubingai mėgstu keliauti ir lankyti kituose miestuose gyvenančius draugus ar pažįstamus. Man patinka, kai į kasdienybę įsilieja nauji ir, svarbiausia, įdomūs žmonės, kai gali ištrūkti iš savo kasdienybės ir pajausti kito miesto ritmą.

Kokios jums patinka knygos? Ką parekomenduotumėte?

Paulina: Per mokslo metus su knygomis būna liūdna – nebūna laiko. Paskutinius trejus metus perskaitytų knygų vidurkis yra maždaug apie 25. Nėra taip, kad skaityčiau tik vieno pobūdžio knygas. Daug paprasčiau pasakyti, kokių neskaitau. Tai fantastinės (IŠSKYRUS Hario Poterio seriją – su ja manęs niekas niekada neišskirs) ir visokie lėkšti romaniūkščiai. Rekomenduočiau šias: Alessandro Baricco "Novečentas", George Orwell "1984-ieji", Sofi Oksanen "Valymas" ir Haruki Murakami "Norvegų giria". Visos pakankamai skirtingos, tačiau vienodai vertos dėmesio.

Rita: Man patinka grožinės literatūros kūriniai, labiau epika, kartais dramos, o su poezija nelabai draugauju. Pastaruoju metu daug kam rekomenduoju E. L. Voynich „Gylį“, Balzaką realistams, A. Diuma „Grafą Montekristą“. Praeitais metais perskaičiau 40 knygų – ne man spręsti, ar čia daug, ar mažai.

Paulina

Sandra: Patinka įvairios knygos, nors pastaruoju metu kuo lengvesnis turinys, tuo geriau, nes smegenys nepervargsta. Labiausiai traukia istoriniai romanai, nuotykinė ar psichologinė literatūra. Rekomenduočiau E. M. Remarko "Tris draugus", nuostabi istorija!

Ineta: Tai turbūt vienas sunkiausių klausimų, nes nelabai žinau, kaip apibūdinti visas skaitomas knygas vienu ar dviem žodžiais. Mėgstu ir Bukowskio, ir Irvingo, ir Orwello, ir Kamiu, ir begalės kitų rašytojų, kurių galbūt teko skaityti tik vieną knygą (pavydžiui, Ian Bankso „Širšių fabriką“), kūrybą. Apskritai, tai man labai svarbu, kad knyga sukeltų jausmą – ar tai pyktį, ar liūdesį, ar džiaugsmą. Svarbu, kad skatintų susimąstyti ir įsijausti. Rekomenduočiau Erlend Loe „Naivus. Super“ – atrodo paprasta, o išties joje yra labai daug.

Kokias didžiausias problemas įvardintumėte Lietuvos knygų rinkoje?

Paulina: Pati didžiausia problema Lietuvoje yra knygų kainos. Nedaug trūksta, kad skaitymas vėl taptų ponų privilegija. Knygų pasirinkimas tikrai didelis ir kiekvienas gali atrasti sau kažką tinkamo, tačiau pasižiūrėjus į kainą dažniausiai dingsta noras knygą įsigyti.

Rita: Labai norėtųsi, kad būtų perleidžiamos kai kurios senos, bet geros knygos. Pastaruoju metu šitas reikalas pradėjo po truputį judėti – ir Balzaką perleido, ir Bronte seserų kūrybą, norėtųsi, kad ir toliau tai būtų vykdoma.

Sandra: Velniškai brangu pirkti knygas Lietuvoje, o leidimai kartais nepasižymi ypatinga kokybe. Senas "Altorių šešėly" leidimas buvo apie 600 puslapių, o naujas leidimas? 900 kažkiek puslapių!? Tarpai tarp eilučių, paraštės, kam to reikia? Mes skaitome raides, o ne baltą popierių.

Ineta

Ineta: Kaina visai neatitinka kokybės santykio, nes knyga brangi, o žiūrėk, ten dar ir elementarių gramatikos klaidų randi, ir tos pačios paraštės begalinės, ir raidės didelės... Visgi, džiugu, kad vis daugiau knygų yra išleidžiama gerokai pigesniu – kišeniniu formatu, dėl to dedu didelį pliusą Obuolio ir Kitos Knygos leidykloms.

Kokie planai jūsų blogo ateičiai?

Ineta: Kol kas blogas planuoja plėstis plėstis plėstis ir, svarbiausia, toliau sėkmingai gyvuoti! Be to, supaprastinti savo adresą, kad būtų lengviau mus rasti. O pati kol kas planuoju pasinerti į vasaros teikiamus malonumus, išsivirti daug juodųjų serbentų uogienės ir skaityti, kai tik randu tam laiko.

Paulina: Na, o aš dar planuoju pasavanoriauti krepšinio čempionate.

Knygų Klubas 2

Gegužę bandžiau organizuoti knygų klubą, kuris susilaukė daug susidomėjimo, bet mažai sėkmės – niekas neatėjo. Tad pakeičiau strategiją – jokių Facebook'ų, jokių nepažįstamų, tik pora draugų, kurie tikrai prisijungs. Tryse nusprendėme skaityti „Skaitovą“ ir susitikę tiesiog pasikalbėti apie knygą, o ne apie savus reikalus. Vis tik prisijugė dar pora draugų ir penkiese vakar pasidarėme piknikėlį parke ir valandėlę padiskutavome apie knygą. Kitą kartą susitiksime liepos gale ir aptarsime Silva Rerum. Branduoliukas iš trijų yra, o kas norės, tas prisijungs. 

Sandros Bernotaitės "Gaisras"

Paskutinė lietuvių autoriaus skaityta knyga: Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“ 2009 12 11

Paskutinė trumpųjų žanrų (novelių ir pan.) skaityta knyga: Juozo Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ 2004 05 07

Sandra Bernotaitė

Taigi ką tik baigtas Sandros Bernotaitės novelių rinkinys „Gaisras“ - man neįprastas skaitinys. Autorė gyvena Australijoje, neseniai buvo grįžusi atostogų į Vilnių. Aš ją sutikau jos vestame buto seminare, kur ji paliko autografą mano knygoje. Dar vienas faktas – tai jos literatūrinis debiutas, išleistas Rašytojų sąjungos leidyklos serijoje „Pirmoji Knyga“, o čia išvados:

Patiko skaityti apie šiuolaikinius žmones ir šių dienų gyvenimą, tad novelės aktualios.

Gana daug sarkazmo (man tai – pliusas).

Ypač įsiminė novelė „Žuvis“, kurioje tai vietoje net emocija suėmė, susitapatinau su veikėja, jos noru išsivaduoti iš kasdienybės. Įdomiai parinkta profesija, kiek daug žinių kaip veikia žuvų fabrikas. Teko man šitą novelę kažkada seniau skaityti ir angliškai, bet lietuviškai daug geriau, nes kai kurie žodžiai išversti praranda daug prasmės. Pavyzdžiui, lietuviškai „kombinatas“ turi tokį ryškų sovietinį atspalvį, šiek tiek neigiamumo, bet išvertus į anglų kalba lieka paprastu „factory“. Arba kitas pavyzdys – „vedėja“.

Žodžiu, ne tik lietuvių klasikai gali džiuginti, bet ir šiuolaikinėje literatūroje yra ką skaityti.

Linksmas video

Kartais ir man norisi taip pažaisti su savo knygomis.

Skaitovas

Visų knygų neperskaitysi per gyvenimą. Graudi tiesa, tad aš bent jau laikausi politikos niekada tos pačios knygos neskaityti antrąkart. Vis tik prieš minutę dar kartą užverčiau paskutinį Bernhard Schlink „Skaitovo“ puslapį, ir visai nesigailiu. Pirmą kartą tą knygą skaičiau prieš daug metų, buvau dar mokykloje. Prisimenu, kad man ji visai patiko, bet niekaip nesupratau, kodėl ji taip įvertinta tiek kritikų, tiek skaitytojų visame pasaulyje. Akivaizdu – buvau per jaunas, nes antrą kartą skaitydamas viską suvokiau visai kitaip ir nagrinėjamos temos pažadino begalę minčių. Tuokart patiko turinys, pati istorija, o dabar supratau, kad ne turinys čia svarbiausias. Trumpai – penkiolikmetis pradeda intymius santykius su moterimi ir daug vėliau studijuodamas pamato ją teisme kaip kaltinamąja nacių nusikaltimais. Susipina moralės, kaltės klausimai. Jei kas skaitytsite, neskaitykite santraukos ant viršelio – per daug išduoda.

Kas ką skaito: Artūras

Pasiskolinau dviratį ir vėžinuos palei Nerį subyrėjusiais takais (šita tema kokiam dviračių blogui). Šalia Vamzdžio (nežinau tikrojo skulptūros pavadinimo) ant kranto radau Artūrą skaitantį Nabokovo „Lolitą“ originalo kalba, nes ateinančią savaitę jam vertėjo magistrinio gynimas, tad reikia kūrinį gerai suprasti. Paprastai jis skaito ezoterinę literatūrą. Pirmoji ezoterinė Artūro skaityta knyga – „Tibeto mirusiųjų knyga“. Nuo to laiko tik tokias ir beskaitantis, o prie grožinės nevilioja, nebent senatvėje sugrįš. Paklaustas parekomenduoti kokią ezoterinę knygelę naujokui, sakė, kad jei žmogų trauktų tokie skaitiniai, pats rastų nuo ko pradėti.

* Neturėjau normalaus fotoaparato, tad tik ši „meninė“ nuotrauka - Artūras vos matosi.

Spauda

Draugė paklausė, kokių žurnalų pasiilgstu iš užsienio ir ką mėgstu Lietuvoje. Iš mūsų susirašinėjimo gimė šitas įrašas ne apie knygas, bet vis tik apie skaitymą.

Kol kas stengiuosi suprasti lietuvišką žiniasklaidos rinką, tad skaitau kuo daugiau lietuviškos spaudos, bet dauguma kažkaip nelabai. Man visai įdomus Veidas, nors dažnai jo tonas negatyvus. Iš laikraščių dažniausiai renkuosi Vilniaus dieną, nes aprašo Vilniaus aktualijas ir kas čia vyksta, be to, turi kultūros puslapį, kas man labai patinka. Rimtieji kultūriniai leidiniai (kaip kad Šiaurės Atėnai, 7MD ir pan.) manęs netraukia – per rimta, per daug išsamiai, per daug „apie savus saviems“. Trūksta man kokio žurnalo/laikraščio per vidurį – ne apie Zvonknes, bet ir ne apie poezijos analizes. Tiesa, pats mieliausias atradimas – Lamų slėnis.

Iš angliškos spaudos be proto pasiilgau The Guardian/The Observer. Online pažiūriu, bet ne tas. Sakykite ką norite, bet spausdintas laikraštis turi keletą pranašumų prieš internetą. Man rūpi leidinio dizainas, be to, versdamas puslapius vis atrandi ką nors, ko nežinojai net egzistuojant. Tuo tarpu online eini į tas rubrikas, kurios domina, tad siaurėja informacijos ratas.

Iš žurnalų labai mėgau Prospect, kurį Vilniuje Infoteka prenumeruoja, tad ne bėda. Intelligent Life – aukštos kokybės žurnalas tiek dizaino, tiek tekstų prasme, jis verčiamas į lietuvių kalbą ir kainuoja net pigiau nei Anglijoje. Kitų atskirų pavadinimų kaip ir netrūksta, bet pasiilgstu laisvės nueiti į parduotuvę ir išsirinkti kokį žurnalą pagal nuotaiką. Kita vertus, yra daug ko ir Lietuvoje, be to – milijonai blogų!

Vasaros pasižadėjimai

Pirmoji birželio diena. Mano vasaros knyginiai pasižadėjimai:

• perskaityti bent dvi lietuvių autorių knygas;
• namuose turiu bent 40 neperskaitytų knygų, tad laikas sumažinti šį skaičių skaitant jas ir neperkant naujų;
• vis tik ne – geriau išgersiu mažiau vyno baruose, bet nusipirksiu naują Hollinghurst'o romaną (išeina liepos 1 d.);
• aplankyti poezijos skaitymą – niekad nebuvau;
• na, ir toliau skaityti geras knygas.