2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis

The Guardian skaitytojų humoras

The Guardian paskelbė, kad Waterstones Anglijoje nebedarys 3 for 2 akcijos, kuomet buvo galima įsigyti 3 paperbacks už dviejų kainą (tai galiojo ne visoms knygoms, tik kai kurioms). Daugiau apie tai čia. Aš tik norėjau pasidalinti šiuo skaitytojo komentaru:


Leonidas1582
31 August 2011 3:01PM
As long as I can still get hold of Katie Price's new book I don't mind what book stores do.


Skaitytojai su humoru - viena pagrindinių priežasčių, kodėl man patinka The Guardian.

O kalbant apie patį pasiūlymą, tai yra dvi pusės. 3 for 2 akcija bus pakeista konkrečiomis nuolaidomis kai kurioms knygoms. Iš skaitytojo pusės tas, ko gero, geriau, nes jei labai nori tik vienos knygos, nereikės pirkti trijų ir išleisti £18. Vis tik iš verslo pusės, 3 for 2 veikė, nes jei randi pora, paimsi ir trečią - taip kyla kiekiniai pardavimai. Aš pats visada praleisdavau daug laiko ieškodamas kitų dviejų knygų, jei mano perkama knyga priklausė 3 for 2 sąrašui. Įdomu, kaip jiems seksis.

Planai rudeniui

Vasaros pasižadėjimus kaip ir įvykdžiau. Perskaičiau "Silva rerum" ir Bernotaitės "Gaisrą", paklausiau poezijos. Reikėtų rudeniui pakelti kartelę ir daugiau knygų perskaityti - juk ilgi rudens vakarai ir pan. Iš lietuvių autorių būtinai skaitysiu Kunčino "Tūlą" ir norėčiau bent porą nonfiction knygų perskaityti. Tam turiu jau seniai pradėtą The Rest is Noise apie 20a. klasikinę muziką, Tony Judt Afterwar ir iš Amerikos centro pasiskolintą Laimono Briedžio Vilnius. City of Strangers. Negaliu sulaukti! Ir dar vienas planas: vystyti knygų klubo veiklą - kitas susitikimas jau rugsėjo 15-ą.

2011 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Trumpas gidas po knyginį Londoną

Kolegė blogerė aprašė savo knyginius įspūdžius iš Londono, tad ir aš norėčiau pateikti literatūrinių rekomendacijų Londone. Tikri knygų manai ne kartą buvę Londone, tikiu, bus apsilankę ten, o kas dar nebuvo - rekomenduoju:

  • Oxfam Bookshop (Marylebone High Street) - ten panaudotos knygos šiek tiek brangesnės nei priemiesčių labdaros parduotuvėse, bet būtent šitas Oxfam įrengtas kaip tikra knygų parduotuvė. Lentynos lūžta nuo gėrio, nutrintos medinės grindys, seno popieriaus kvapas ir keistoki pardavėjai (savanoriai). 
  • O naujų knygų traukiu į Waterstones (Piccadilly). Daug kam Waterstones iš principo nepatinka,  nes tai grandinė, o man tas nesvarbu, nes didžiausiame Europos knygyne galiu valandų valandas praleisti. Septyni aukštai prikrauti visko - nuo žurnalų iki abstrakčių nonfiction knygelių. O viršuje - puikus baras su vaizdu į Londono stogus.
  • Dar vienas legendinis knygynas Foyles įsikūręs Charring Cross Road (pats garsus savo knygynais). Knygynas priklauso Foyles šeimai ir garsėja savo tradiciškumu - dar neseniai knygos buvo sudėliotos ne pagal autorius ir temas, o pagal leidyklas (panašiai kaip ir dabar dar vis pasitaiko lietuviškuose knygynuose).
  • Jaunystės laikais apsilankiusios draugės iš
    Vilniaus prie Curiosity Shop
  • Vis dar stovi pastatas, įkvėpęs Charles Dickens "Senienų krautuvėlę" (Curiosity Shop). Per didįjį Londono gaisrą 1666 buvo nusiaubtas beveik visas miestas ir praktiškai sunaikinta 16 amžiaus architektūra (vadinamasis Tudor stilius). Bet vis tik keletas namelių išliko ir vienas jų - Curiosity Shop, kur dabar įsikūrusi batų parduotuvė

2011 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Misija

Šiuo metu Menų spaustuvėje vyksta Naujojo cirko festivalis ir aš kuruoju vieną trupę. Šiandien popiet pasitikau oro uoste danų garsistą Tobias ir kol atvykome iki viešbučio pasikalbėjome. Jis apkeliavęs visą pasaulį, tik šįryt grįžęs iš Korėjų - ne tik Pietų, bet ir iš Šiaurės! Sakė, kad ten kaip mėnulyje - neapsakoma atmosfera. Penkių juostų gatvės, o važiuoja tik viena mašina. Jis ir rusiškai kalba, nes buvo kalbos stovykloje Baltarusijoje.

Taigi važiuojame ir plepame. Prieš kelionės pabaigą Tobias klausia manęs, gal galėčiau gerą knygyną parekomenduoti. Oi, koks nuostabus klausimas:) Bet primiausia, ko jam reikia? Jis į bet kurią pasaulio šalį nuvykęs nusiperka S.Beckett "Belaukiant Godo" vertimą. Tad reikia jam ir lietuviško. Pasiūliau eiti į Vagą Gedimino prospekto pradžioje, nes, ko gero, didžiausias knygynas Vilniaus centre.

Palikau jį viešbutyje ir kirbėjo galvoje mintis, kad jis pats laiko neturės, tad surasti knygą pats pasišoviau. Centriniame knygyne neturėjo, bet radau Gedimino 9. Kažkaip labai smagu ir jau nesulaukiu, kada jam padovanosiu tą gėrį.

2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis

Kas ką skaito: specialus reportažas iš PAR

Turiu draugę, nusibasčiusią į Pietų Afrikos respubliką. Ji ten atlieka praktiką mokykloje vaikams su autizmu, o savo nuotykius ir įžvalgas aprašo bloge. Mildos paprašiau patyrinėti pietų afrikiečių (PARiečių?) skaitymo ypatumus, tad štai jos specialus reportažas exclusive to Kai neskaitau.

Kas ką skaito Cape Town'e
Milda Lukoševičiūtė
Cape Town, PAR


Šią vasarą leidžiu Cape Town'e, Pietų Afrikos respublikoje ir kasdien vis labiau įsitikinu, kad pasaulis ne toks jau ir didelis, ir kad žmonės, nors ir labai įvairūs, vis dėl to daugeliu atžvilgiu labai panašūs.

Pirmoji mano perskaityta knyga čia buvo draugės dovanota kelionės proga E. Gilbert „Eat, Pray, Love“. Filmas man pasirodė švelniai tariant per „lengvas“, bet knyga, kaip banaliai beskambėtų, puikiai iliustruoja mano pačios dabartinį gyvenimą, taigi, tiko ir patiko. Sunkiai įsivaizduoju vyriškos lyties atstovus ją skaitančius, bet vietinė ūkininkų turgaus pardavėja, pamačiusi mano rankinėje „Eat , Pray, Love“ sušuko – „nuostabi knyga, vakar baigiau skaityti!

Po šios knygos kibau į N. Mandelos „Long Walk to Freedom“. Labai mėgstu skaityti knygas jų turinio kontekste (pvz. D. Brown „Angelai ir demonai“ perskaičiau Romoje). Ši knyga ne išimtis. Perskaičiau apie 350 puslapių ir dar net neįpusėjau. PAR istorija labai sudėtinga. „Long Walk to Freedom“ - N. Mandelos biografija. Ji padeda suprasti, kodėl viskas čia yra taip, kaip yra, pasakoja, kiek daug neteisybės ir sunkumų patyrė vietiniai gyventojai, ypatingai juodaodžiai ir pateikia daugybę nuostabių pavyzdžių apie tai, kaip skirtingų rasių, religijų ir politinių pažiūrų žmonės gali kuo puikiausiai gyventi vienoje šalyje, tame pačiame mieste ar tame pačiame rajone, nes iš tiesų ne aukščiau minėti dalykai nulemia tai, koks tu esi žmogus. Svarbu ir tai, kad pats N. Mandela pripažįsta rasinių stereotipų egzistavimą ir knygoje pats save kartais pagauna mąstantį pagal juos, pvz. jam labiau pagailo elgetaujančios baltosios moters, nei juodaodžio vargšo. Dauguma PAR sutiktų žmonių yra perskaitę šią knygą ir ja didžiuojasi. O mano draugas iš Didžiosios Britanijos, kuris man ją padovanojo, yra sakęs, kad jei turėtų galimybę susitikti su vienu pasirinktu žmogumi, tas žmogus būtų būtent N. Mandela. Nekantrauju perskaityti visą. 

Ką kiti skaito Cape Town'e: Lauren, 26 m. žurnalistė

Su Lauren dviese praleidome visą pusdienį ir labai įdomiai padiskutavome apie knygas. Įdomiausia, kad radome daug knygų, kurias abi esame perskaičiusios ir daug bendrų mėgstamų autorių. Lauren ką tik pradėjo Joanne Harris „Blackberry Wine“. Ji labai mėgsta šios autorės knygas. Labiausiai dėl to, kad jos apie maistą. J. Harris knygos gan sudėtingos, bet kupinos nuostabių detalių, ypatingai susijusių su maistu. Lauren man papasakojo, kad jai labai patiko ir „Five Quarters of The Orange“ (kurią ir aš ne taip seniai perskaičiau). 

Paklausiau Lauren, ar ji skaito PAR autorių knygas. Ji atsakė, kad dažniau renkasi užsienio rašytojus, bet man rekomendavo paskaityti Andrѐ Brink „A Dry White Season“. Tai PAR autoriaus knyga, išleista 1984 metais ir pasakojanti apie apie apartheido laikotarpio sunkumus bei žodžio laisvės apribojimą ir informacijos neprieinamumą. Šis autorius du kartus gavo PAR literatūros premiją (CNA) bei buvo du kartus nominuotas Man Booker Prize. Taigi, ši knyga bus kita, kurią skaitysiu.

Mėgstamiausia visų laikų Lauren knyga - Harper Lee „To Kill a Mockingbird“. Tai knyga apie rasinę diskriminaciją nedideliame miestelyje Amerikoje. Ši tema ypatingai aktuali ir neišsemiama itin didele rasine įvairove pasižyminčioje Pietų Afrikos Respublikoje.

Dar pasikalbėjome apie G. Orwell „1984“ ir abi išreiškėme moterišką gailestį pagrindiniam herojui, bei aptarėme knygoje vaizduojamos santvarkos absurdiškumą. Paminėjome ir populiarųjį P. Coelho (kaip be jo) ir abi labai pritarėme jo idėjai dalintis perskaitytomis knygomis su kitais (taigi, Lauren man „A Dry White Season, o aš jai „Eat, Pray, Love“). Na, ir klasika. Lauren prisipažino, kad jai labai nepatiko J. D. Salinger „Rugiuose prie bedugnės“: - „Nesuprantu, kodėl ši knyga tokia populiari. Pagrindinis herojus – jaunuolis be jokių išskirtinių savybių, kuriam nepatinka jo gyvenimas, bet jis nieko nedaro, kad jį pakeistų“. Abi kartu bandėme atsiminti knygos pabaigą, bet nesėkmingai. Pasidomėjau, ar visi Lauren draugai skaito. Ji atsakė, kad deja ne. Tačiau pagalvojusi pridūrė, kad dažniausiai tai ateina iš šeimos, t.y. neskaitančių draugų tėvai irgi neskaito, o jos pačios namuose nuo pat vaikystės buvo pilna knygų ir laikraščių. Lauren pajuokavo, kad kai turės savo vaikų, jie galės žiūrėti televizorių po pusvalandį per dieną, o skaitys po 5 valandas.

Panašu, kad globalizacijos kontekste mes (aš iš Lietuvos ir Lauren iš Cape Town'o) skaitome tas pačias ar bent jau panašias knygas. Tai man buvo įdomus, bet ne netikėtas atradimas, kadangi tas pačias tendencijas pastebėjau ir kitose gyvenimo srityse – čia žiūriu tuos pačius filmus, skaitau tas pačias naujienas ir perku tą patį šokoladą, kaip namuose.

Su geriausiais linkėjimais!
Milda

2011 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

Protų mūšiai

Ne tik kad dalyvauju protų mūšiuose, bet ir pats rengiu kartu su draugais. Vakar vyko vienas tokių pasisedėjimų ir aš paruošiau literatūrinį turą. Štai klausimai - kiek teisingų atsakymų žinai be Google pagalbos?

  1. Kuriam literatūrinio prizo laimėtojui išmokama didžiausia suma?
  2. Kas parašė "Coliukę"?
  3. Kurioje šalyje gimė Milan Kundera?
  4. Kuris literatūrinis herojus pardavė savo sielą velniui mainais į neišsenkančias žinias?
  5. Kas laimėjo 2011-ųjų Man Booker premiją?
  6. Kaip vadinasi Sony elektroninių knygų skaitytuvė?
  7. Rašytojas gali gauti Gonkūrų prizą tik kartą per gyvenimą. Vis tik vienas rašytojas gavo šią premiją dukart. Kas?
  8. Christopherio Isherwood knyga "Berlyno istorijos" įkvėpė filmą, kuris gavo 8 Oskaro statulėles. Koks tai filmas?
  9. Ji - pirmoji moteris pelniusi Nobelio premiją, jos veidas pavaizduotas ant 20 kronų banknoto. Kas ji?
  10. Kaip vadinasi literatūrinis žanras, kuriam priskiriama Isabel Allande, Toni Morrison, Salman Rushdie ir Franz Kafka kūryba?
Klausimai nesunkūs (man taip atrodo). Vis tik draugams nelabai pasisekė - daugelis teisingai atsakė po 2-3 klausimus.

Atsakymai: 1. Nobelio. 2. H. K. Andersen. 3. Čekoslovakijoje. 4. Faustas. 5. Dar niekas – laimėtojas skelbiamas spalį. 6. Sony Reader. 7. Romain Gary. 8. Cabaret. 9. Selma Lagerlöf. 10. Magiškasis realizmas. 

2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Amerikos centras

Šiandien aptikau dar vieną lobyną. Apsilankiau Amerikos informacijos centre (Akmenų g. 7). Susimoki vienkartinį 5Lt mokestį ir gali skolintis ką tik nori trims savaitėms. Kaip ir priklauso kultūros centrams, čia pilna knygų, filmų, žodynų ir periodikos. Knygų nespėju skaityti savų, tad net nėjau į tą pusę, bet skyriaus vedėja sugebėjo suvilioti - centras užsako daugelį premijų laureatų, ir knygos atvyksta gana greitai, tad nereikia laukti, kol jos bus išverstos ir nereikia siųstis per amazon.

Šiandienos lobis
Pats prisirinkau žurnalų - ne tik Vogue ir Vanity Fair, bet ir rimtųjų - The Economist, Foreign Policy. Harward Business Review netalpina savo rašinių internete, o iš centro galima pasiskolinti. Prisikroviau, kad net netilpo į krepšį.

Amerikos centre, kaip ir Infotekoje Menų spaustuvėje, tos pačios bėdos - mažokai ateina lankytojų, nedaug kas skaito angliškai. Nors yra reguliarių lankytojų. Man atrodo, kad kartą atradus tokias vietas, vis sugrįši, tik reikia joms pasiekti potencialius lankytojus. Kaip aš sužinojau apie Amerikos centrą? Vienas draugas klausė, kur galima paskaityti The New Yorker, nes užsienietiškų žurnalų po 30Lt neprisipirksi kas mėnesį. Tada pradėjau klausinėti, ir radau. O draugas neieškojo, nes ir laiko nėra, ir to noro gal ne tiek daug. Bet kai aš jam dabar "gatavai" duosiu info, jis jau žinos ir prisijungs.

Smagu, kad tiek Infotekoje, tiek Amerikos centre manęs paklausė ar turiu kokių rekomendacijų, gal yra kokių knygų ar žurnalų, apie kuriuos bibliotekininkės nežino, bet labai tiktų jų kolekcijai. Suku dabar galvą, ką pasiūlyti.


2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis

Naujienos

Gedimino prospekte knygynas Draugystė slėpėsi po remonto šydu, o jį nuėmus virto Coffee inn'u! Liko ir knygų sukrautų į galinį kambarį, bet nyku ten dabar. Coffee inn šviesu, nauja, gražu, o Vagos pusėje grūstis. Vis tik teko girdėti, kad nors knygynas ir sumažėjęs, dabar knygų parduoda žymiai daugiau kavinės dėka.

Išėjo naujas žurnalo Lamų slėnis numeris, o ten ne tik puikūs reportažai iš keramikų studijos, bet ir mano minčių apie knygas.

2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Booker'io galia


Šiek tiek skaičiukų:

Liepos 26-ą dieną buvo paskelbtas The Man Booker prizo ilgasis nominantų sąrašas (vadinamasis The Booker Dosen, nors iš tikrųjų knygų 13). Vienos iš knygų – Jane Rogers "The Testament of Jessie Lamb" - iki tol buvo parduota tik viena kopija. Bet po savaitės jos pardavimai pakilo net 16300% - parduotos 164 knygos.

2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis

Apie Aš skaitau

Klaipėdietė Sandra rašo knyginį blogą asskaitau.blogspot.com. Man dar neteko sutikti labiau knygoms atsidavusio žmogaus – Sandra ne tik, kad skaito ir blogą rašo, bet ir užsiima knygrišyba, gamina papuošalus knygų tematika, „suka“ mini knygų pardavimo versliuką. Myli Sandra knygas – „Kartais tėvai jau ir pirštą pasukioja prie smilinio, kai pastebi, kaip glostau savo knygas, žiūriu įsimylėjusiom akim, dėlioju jas į lentynas.“

Iš kur ta begalinė meilė knygoms?
Mano gyvenime knygos visada (beveik) buvo, yra ir bus svarbiausios. Vaikystėje vaikų skyrius bibliotekoje buvo mano antrieji namai. Vėliau buvo laikotarpis, kuomet skaičiau tik tai, ką reikėjo mokyklai. Kartais net juntu skaitymo spragą, pavyzdžiui, iki šiol nesuprantu, ką aš veikiau paauglystėje, jog "Dėdės Tomo trobelę" perskaičiau tik būdama 25 metų.

Knyga, kuri turėjo daugiausiai įtakos mano skaitymui, knygų pasirinkimui, - "50 žymiausių XXa romanų". Būtent iš jos aš sužinojau apie pasaulyje vertinamas knygas, tokius rašytojus kaip M. Prustas, R. Muzilis, J. Joyse, A. Solženicynas. Pavartykite ją visi, kuriems sunku išsirinkti gerą knygą, kurie nepasitiki draugų skoniais, o knygynų perkamiausių knygų TOP10 atrodo juokingi.
Sandros knygų lentyna

Būtent po šios knygos mano namų biblioteka pradėjo kauptis. Šiuo metu namie yra apie 600 knygų. Turiu savo knygų dėliojimo sistemą, man netinka bet kaip, visada knygos bus sudėtos pagal ūgį, taip, kad pavertus galvą į kairę pusę, galėtum perskaityti jų pavadinimus. Kartais paeksperimentuoju, sudedu knygas pagal viršelių spalvas. Džiaugiuosi, kad paskutiniu metu vis pavyksta pažaboti knygų pirkimą, nes galėčiau išleisti paskutinius pinigus joms. Kartą paskaičiavau, kad per savaitę nusipirkau 35 naujas knygas, tada supratau, kad jau „sergu“.

Per 27 gyvenimo metus perskaitei nemažai knygų. Tavo rekomendacijos.
Visada sakau: žmonės, skaitykit klasiką!. V. Hugo yra pasakęs: „Neskaitykite gerų knygų, skaitykite - geriausias“. Niekada nepraleisiu progos pasiūlyti G. Orwell "1984", tai mano mėgstamiausia ir geriausia knyga. Į „rekomenduoju“ lentyną esu įdėjusi ir J. Saramago, M. Bulgakovo, H. Hesse, B. Vian, H. Lee, E. M. Remarque, Ch. Bukowski, J. Fowles knygas. Yra rašytojų, kuriuos myliu tik už vieną jų perskaitytą knygą, pvz.: A. Kristof „Storas sąsiuvinis“, V. Jerofejev‘o „Maskva-Petuškai“, A. Camus „Svetimas“, A. Burges „Prisukamas apelsinas“.

Aš nemėgstu masinių psichozių, pop psichologijos knygų. Nesu skaičiusi Hario Poterio knygų, nedomina nei viena knygų serija apie vampyrus, esu perskaičiau tik "Saulėlydis" ir tai tik dėl to, kad buvau susilažinusi. Už vargą gavau G. Radvilavičiūtės esė knygą. Kartais pajuokauju, kad jei norit gerai sutarti su manimi, nesakykit, kad jūsų mėgstamiausia knyga P. Coelho „Alchemikas“ arba M. Burges „Heroinas“.

Iš 600 knygų tavo namuose, ne visos liks išsirikiavusios lentynose. Papasakok apie savo knygų verslą.
Tai ir hobis, ir pragyvenimo šaltinis. Kol nedirbu knygyne, kol neturiu nuosavo, tai tą poreikį bandau įgyvendinti kitaip. Surenku dovanojamas knygas, pigiai superku iš kitų, kuriems jos nereikalingos ir pardavinėju internete. Kai nedirbau, tai buvo ir pajamų šaltinis, dabar kai dirbu, tai tiesiog malonumas ir papildomos pajamos. Mano tikslas yra skatinti žmones skaityti, todėl dauguma knygų parduodamos beveik už simbolinę kainą, noriu, kad žmonės pirktų, skaitytų, kauptų savo bibliotekas. Daugiausiai tai seno leidimo knygos, anksčiau populiarių serijų kaip Zenitas, PFAF, Drąsiųjų keliai ir pan. Yra ir rusų klasikos, lietuvių išeivijos knygų.

O kaip dėl knygrišybos ir papuošalų gamybos?
Sandros gaminti papuošalai
Labai susidomėjau knygrišyba, džiaugiuosi, kad mano darbai patinka kitiems, jais domisi ir netgi perka. Kartais net nespėju gaminti, pasiguodžiu, kad jei ir neturiu laiko knygų skaitymui, tai bent nenutolau nuo jų. Turiu planų šį pomėgį praplėsti iki vienintelio pragyvenimo šaltinio. Greitu metu savo kolekciją papildysiu E. A. Poe, J. Austen, Ch. Bronte bei kitais literatūriniais papuošalais.

Kokias bėdas išskirtum Lietuvos knygų rinkoje?
Mano nuomone, Lietuvos knygų rinka yra perpildyta popsinėmis psichologijos bei saviugdos ir nereikšmingomis, marketingo išreklamuotomis prastomis knygomis. Ar kada matėt, kad J.Saramago knyga "Aklumas" būtų padėta knygyno vidury, ekrane rodytų jos reklamą, o žmonės bent jau žinotų, kad tai – Nobelio premijos laureatas? Kodėl norint paimti iš lentynos F.Dostojevskio knygą, aš turiu prašyti konsultantės kopėčių (taip buvo viename Vilniaus knygyne)? Aš suprantu, kad knygų pardavimas irgi yra verslas. Man liūdna, kad lieka nepastebėtos geros knygos, autoriai, kurie pasaulyje yra įvertinti, žinomi ir skaitomi. Kažkada teko diskutuoti su "Pegaso" darbuotoja, ji teigė, kad rimta literatūra nesudomintų lietuvių, jeigu ir juos leistų, reklamuotų, jog žmonėms nereikia "protingų" knygų. Aš nesutinku su tuo. Pasiūla, o ne paklausa, formuoja skaitymo įpročius.

Taip pat galėtų būti daugiau leidinių apie knygas, skilčių laikraščiuose, laidų televizijose. Smagu matyti vis daugėjančių interviu su rašytojais, reklamomis youtube, galimybe perskaityti knygos ištraukas internete. Aš netikiu, kad mes neturime gerų literatūros kritikų ar knygų apžvalgininkų, kurie negalėtų rašyti straipsnių, leisti žurnalus apie knygas. Paskaitykit vien Mariaus Buroko straipsnius, skaitai ir negali atsitraukti.

Pasigendu tikrų knygų klubų Lietuvoje. Kaip būtų smagu susirintki kokį vakarą kavinėje, aptarti perskaitytą knygą, išgerti arbatos, padiskutuoti ir atsisveikinti iki kito karto. Panašų knygų klubą turim Klaipėdoje, šiuo metu jame tik 4 žmonės, susitinkam kas kelis mėnesius, norėtųsi kad su laiku jis plėstųsi. Kai persikėliau gyventi į Klaipėdą, vienoje bibliotekoje pamačiau skelbimą apie knygų klubą. Jau taip apsidžiaugiau, kad rasiu bendraminčių. Bet manęs nepriėmė ten. Kodėl? Pasakė, kad būčiau pati jauniausia narė, ten renkasi visi pensininkai, kuriems įdomiau ne knygos, o ekskursijos. Ar taip dabar pradėsim vadinti knygų klubus?


O kodėl pati nedirbi knygyne?
Norėčiau, bet nepriima. Esu išsiuntusi galybę CV, ne kartą ėjusi į pokalbį, tačiau jau kelinti metai, nepavyksta ten įsidarbinti. Nusprendžiau, kad kažkas blogai su mano aura arba biolauku (juokiasi). Kitą vertus, galbūt tai ženklai, jog turiu atidaryti savo knygyną.

Beje, jei knygyne išgirstu, kad žmogus ieško, kokios knygos, o konsultantė nežino, tai nepraleidžiu progos pagelbėti jam. Buvo atvejų, kai darbuotojai nežinojo, jog M.Ivaškevičiaus "Madagaskaras" nėra romanas, o V.V.Landsbergis – ne suaugusiųjų rašytojas. Tuomet, nuėjus konsultantei, nuvedu žmogų prie lentynos, papasakoju apie knygą, padedu išsirinkti ir sulaukiu padėkos.

Sandros gaminamų papuošalų galite įsigyti čia.

2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Pseudonimai

Dalyvavau proto mūšyje ir buvo klausimas: Šio rašytojo tikroji pavardė Francois Marie Arouet, koks jo pseudonimas? Nežinojau atsakymo, bet pasirodo, tai - Volteras. Tad pagalvojau, kad visai naudinga būtų čia pasidalinti mano turimu pseudonimų sąrašėliu. Gal kam pravers proto mūšyje.

Acton Bell - Anne Brontë
John le Carré - David John Moore Cornwell
George Eliot - Mary Ann Evans
George Orwell - Eric Arthur Blair
Lewis Carroll - Charles Lutwidge Dogston
Tennesse Williams - Thomas Lanier Williams
Joseph Conrad - Jósef Teodor Konrad Nalecz Korzeniowski
Mark Twain - Samuel Langhorne Clemens
Goerge Sand - Amandine Aurore Lucille Dupin

Jei ką dar prisiminsiu, pridėsiu.