2011 m. rugsėjo 4 d., sekmadienis

Sostinės dienų įspūdžiai


Sostinės dienos šiais metais mane viliojo ne galimybe nusipirkti medaus ar rankdarbių, ir net ne koncertais ar užbrangintais šašlykais. Labiausiai traukė į organizatorių gražiai užvadintą Knygų alėją Gedimino prospekto atkarpoje tarp Jakšto ir Vasario 16-osios gatvių.

Knygų alėjoje dalyvavo dauguma leidyklų ir siūlė jos įsigyti knygų su puikiomis nuolaidomis. Vis tik pasistatyti palapines ir nukainuoti knygas - neužtenka pateisinti Knygų alėjos vardo. Naiviai tikėjausi kažko daugiau – gal kokių autorių besisveikinančių, ar bent jau persirengusio aktoriaus iš kokios vaikiškos knygos. Bet pasitiko knygyninkai lankytojus be vaizduotės.

Vis tik kai kas pasistengė nors truputį. Vaga atsigabeno prekystalius ir lentynas iš knygynų, kai dauguma kitų kaip kokioj bazėj iš kartono dėžių knygomis prekiavo. O ir prekyba to nepavadinsi, nes pardavėjai tik kainas pasakydavo, nerodė per didelio susidomėjimo pirkėjais. Aš pats buvau pasiryžęs nieko nepirkti, stebėjau viską dėl įdomumo. Tik prie Rašytojų sąjungos leidyklos stendo mane užkalbino, paklausė ko ieškau, kuo domiuosi. Iš karto pasiūlė porą knygų, o kainos juokingos, bet vis tiek atsikalbinėjau. Sakau, jei ką nors itin gero ir pigaus turi, tai susigundyčiau. Ir tada liepė pirkti loterijos bilietą už 4Lt, bet be pralaimėjimo. Taip gražiai kalbėjo, taip puikiai pristatė prizus, kad nebegalėjau atsilaikyti ir laimėjau švedo P.O. Enquisto „Išguitą angelą“. Kad visi pardavėjai būtų taip uoliai bendravę, tikrai būčiau išleidęs krūvą pinigų ir pas kitus. Dar kartą pasikartosiu, knygininkams reikia ugdyti pardavimo įgūdžius, trūksta jiems verslumo gyslelės. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą