Sandros Bernotaitės "Gaisras"

Paskutinė lietuvių autoriaus skaityta knyga: Mariaus Katiliškio „Miškais ateina ruduo“ 2009 12 11

Paskutinė trumpųjų žanrų (novelių ir pan.) skaityta knyga: Juozo Tumo-Vaižganto apysaka „Dėdės ir dėdienės“ 2004 05 07

Sandra Bernotaitė

Taigi ką tik baigtas Sandros Bernotaitės novelių rinkinys „Gaisras“ - man neįprastas skaitinys. Autorė gyvena Australijoje, neseniai buvo grįžusi atostogų į Vilnių. Aš ją sutikau jos vestame buto seminare, kur ji paliko autografą mano knygoje. Dar vienas faktas – tai jos literatūrinis debiutas, išleistas Rašytojų sąjungos leidyklos serijoje „Pirmoji Knyga“, o čia išvados:

Patiko skaityti apie šiuolaikinius žmones ir šių dienų gyvenimą, tad novelės aktualios.

Gana daug sarkazmo (man tai – pliusas).

Ypač įsiminė novelė „Žuvis“, kurioje tai vietoje net emocija suėmė, susitapatinau su veikėja, jos noru išsivaduoti iš kasdienybės. Įdomiai parinkta profesija, kiek daug žinių kaip veikia žuvų fabrikas. Teko man šitą novelę kažkada seniau skaityti ir angliškai, bet lietuviškai daug geriau, nes kai kurie žodžiai išversti praranda daug prasmės. Pavyzdžiui, lietuviškai „kombinatas“ turi tokį ryškų sovietinį atspalvį, šiek tiek neigiamumo, bet išvertus į anglų kalba lieka paprastu „factory“. Arba kitas pavyzdys – „vedėja“.

Žodžiu, ne tik lietuvių klasikai gali džiuginti, bet ir šiuolaikinėje literatūroje yra ką skaityti.